„Susidaro įspūdis, kad kartais yra trinamas atminties diskas, mokiniai nebrangina informacijos, ji neišlieka jų galvoje. Jeigu kalbame apie pavardžių, vardų žinojimą, nustebina, kad tiek nedaug žino jaunoji karta. Savo laiku branginome bet kurią informaciją, nes nebuvo taip lengva prie jos prieiti, o dabar, kai viskas atrodo labai pasiekiama ir prieinama, galvoje mažai kas išlaikoma“, - kalbėjo S. Jurkevičius.
Pasak jo, dabar moksleivių atmintis fundamentaliai nebenaudojama, o ją kaip ir raumenis reikia treniruoti. Jeigu atminties nenaudoji, pastebi S. Jurkevičius, ji silpsta.
„Reikia sukaupti tam tikrą bazinės informacijos kiekį, kad galėtum kūrybingai, įvairiais būdais, sėkmingai ir efektyviai dirbti“, - pastebi Vilniaus licėjaus direktorius.
S. Jurkevičius pastebi, kad naujosios technologijos prisideda prie susikaupimo problemų, kurias patiria jaunoji karta.
„Atsidaręs puslapį, tu šokinėji per nuorodas, praktiškai nieko neperskaitai. Įėjęs į tam tikrą straipsnį, nė iš šio nė iš to atsiduri abejotinos vertės puslapyje. Tu giliai nebemąstai , o tai yra rimta problema“, - teigė jis.
Dar vienas išmaniųjų technologijų niuansas, pastebi S. Jurkevičius – socialiniai ryšiai.
„Jaunoji karta bijo pasižiūrėti į akis, kai kurie yra socialiai sutrikę, bijo žmogaus, užvesti socialinį kontaktą“ – sakė jis.
Pasak S. Jurkevičiaus, naująsias technologijas reikia riboti, o aukščiausias lygis būtų prie mokyklų pakabintas ženklas, rodantis, kad naudotis telefonu draudžiama.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Milda Kuraitė mano, kad moksleiviai kaip tik dėl išmaniųjų technologijų tapo savarankiškesni ir efektyviau naudoja informaciją.
„Moksleiviai pasikeitė, visiškai skirtingai vartoja informaciją, jie linkę skaityti tekstą skanavimo būdu, neskaito viso teksto aklai, renkasi tik jiems įdomią, aktualią informaciją. Moksleiviai nebeieško informacijos vadovėliuose, neklausia mokytojų, o visko ieško internete, stengiasi vartoti vaizdinę medžiagą. Moksleiviai tampa savarankiškesni, jie turi daug kelių, iš kur gali gauti informacijos“, - kalbėjo ji.
M. Kuraitė pažymėjo, kad moksleiviai dažniau vartoja vaizdinę informaciją, mažiau skaito, ir jų atmintis veikia kitaip – anot jos, jie gali neįsiminti smulkmenų ar neesminių detalių.
„Viskas priklauso nuo to, kaip moksleivis pasirengęs mokytis: jei jis mato, kad jam naudingiau vartoti greitą, apdorotą informaciją be išplėstų faktų, jis tai ir daro, ir dėl to gali atrodyti, kad moksleivių atmintis šiek tiek suprastėja“, - sakė M. Kuraitė.
Lektorė, saviugdos klubų vedėja Jolanta Lipkevičienė nurodė, kad dėl išmaniųjų technologijų dažno naudojimo, jaunoji karta sunkiau koncentruoja dėmesį, kai kuriems atsiranda dirglumas, hiperaktyvumas.
„Vaiko prigimtis yra judėti, veikti, o kada jie ilgai sėdi prie išmaniųjų ar kitų technologijų, sutrinka jų poreikis judesiui ir tada, kai jie pradeda judėti, atsiranda destruktyvus elgesys“, - kalbėjo J. Lipkevičienė.
Ji nesutiko, kad šiuolaikiniai moksleiviai tampa savarankiškesni dėl išmaniųjų technologijų. Anot pašnekovės, kaip tik yra atvirkščiai: „Vaikai savarankiškesni būna be telefono, kai eina į kitą galą miesto, kai patys klausia žmonių, susižino ir neskambina kiekvienu momentu mamai ar tėčiui, ką jam daryti toliau“, - sakė J. Lipkevičienė.
Jos teigimu, šiuolaikiniai vaikai yra tikrai priklausomi nuo telefono – tai ji geriausiai pamato, kai veda stovyklas, kuriose surenkami šie įtaisai: „Kai vaikams reikia atiduoti telefoną, atrodo, kad nuo jų atjungi širdies stimuliatorių. Pirmas dienas būna sutrikęs vaikų elgesys, bendravimas, jie yradirglūs, o paskui viskas atsistato“, - sakė ji.
Todėl lektorė pataria šeimoms daryti dienas be technologijų, kontroliuoti naudojimosi jomis laiką.
„ Jei mokome sąmoningai su technologijoms veikti ir panaudoti jas savęs tobulinimui, atrandant naudingą informaciją, tai viskas yra gerai, bet vaikams reikia aiškinti, kaip jomis naudotis“, - kalbėjo J. Lipkevičienė.
