Lietuvoje steigiamas “Barclays” banko informacinių technologijų (IT) centras, bet kuo konkrečiai čia ketina užsiimti vienas didžiausių Didžiosios Britanijos bankų, iki šiol neaišku. Teigiama, esą centras Vilniuje rūpinsis banko padalinių IT infrastruktūra, jos tobulinimu, naujų sistemų diegimu.
“Barclays” atstovai tvirtina, kad bankas iki 2011 m. Lietuvoje sukurs ne mažiau nei 250 darbo vietų, o per 5 metus į centrą investuos per 20 mln. litų. Toks darbuotojų skaičius turi išlikti iki 2016 m. Vyriausybė mainais įsipareigojo skirti “Barclays” centrui kurti 1,75 mln. eurų (6,042 mln. litų). Šie, anot banko atstovų, turi būti investuojami į naujų darbo vietų kūrimą.
“Respublikos” žurnalistai nuskubėjo į svečius pas “Barclays” bankininkus išgirtajame sostinės “Green Hall” verslo centre. Tačiau ten praėjusią savaitę nei bankininkų, nei dirbti priimtų perspektyvių Lietuvos IT specialistų dar nebuvo, triūsė vien statybininkai.
Kur tas bankas ir kuo užsiima? Ne taip lengva sužinoti. Jokio kito būstinės adreso “Barclays” Vilniuje viešai neskelbia.
Laikinoji “Barclays” kontora vis dėlto yra. Visai neprestižiniame Žirmūnų rajone. Tačiau “Respublikos” žurnalistai ten neaptinka žadėtųjų 250 darbo vietų. Priimamajame sėdinti moteris dar tik registruoja darbo ieškantį mūsų šalies jaunimą.
O keisčiausia, kad įdarbinimu informacinių technologijų centre Vilniuje rūpinasi ne “Barclays” atstovai, o amerikiečių kompanija “Strategic Staffing Solutions International”. Jos padalinio Vilniuje atstovai teigė, kad bankas Lietuvoje daugiausiai ieško informatiką išmanančių perspektyvių žmonių.
“Respublikai” įdarbinimo agentūros atstovė tvirtino, kad, norint įsidarbinti kuriamame centre, svarbu mokėti anglų kalbą ir būti pasiruošusiam keliauti į užsienį.
Dviejų valstybių paslaptis
Kiek pinigų jau investavo britų bankas? Kiek jau sukurta darbo vietų Vilniuje? Tai - ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Lietuvos valstybinė paslaptis.
“Barclays” padaliniui Vilniuje vadovaujantis Giedrius Dzekunsas išsisukinėjo ir siuntė pas atstovus centrinėje būstinėje Londone. Vyras teigė, kad kalbėti jam draudžia jo vadovybė Didžiojoje Britanijoje.
“Tai nepriklauso nuo mano norų, tai priklauso nuo mūsų kompanijos taisyklių. Jei man leistų, kalbėčiau”, - “Respublikai” teigė G.Dzekunsas ir pasiūlė skambinti į Londoną. Bet visą praėjusią savaitę vieninteliu nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Buvo įjungtas autoatsakiklis.
O į laišką elektroniniu paštu “Barclays” atstovė Londone Filipa Džeinė Vermoter (Phillippa-Jane Vermoter) atsakė. Bet ne į klausimus.
Bankas panašius kaip Lietuvoje centrus yra įkūręs ir Singapūre bei Indijoje. “Respublika” klausė, ar šios valstybės irgi skyrė milijoninę paramą prisivilioti “Barclays”.
F.Dž.Vermoter atsakymas lakoniškas: “Negaliu jums to atskleisti”.
Ūkio ministras melavo
Ir premjeras Andrius Kubilius Lietuvos žmonėms nepanoro pasakoti apie jo vadovaujamos Vyriausybės pasirašytą sutartį su “Barclays”. “Klauskite ūkio ministro”, - “Respublikai” pareiškė premjeras.
Nors apie 6 mln. Lietuvos paramą “Barclays” buvo pranešama viešai, ūkio ministras Dainius Kreivys dabar tvirtina, jog negali įvardyti tikslios Vyriausybės skirtos subsidijos sumos. Kodėl? Ūkio ministras sako, kad to neleidžia daryti su britais pasirašyta sutartis. “Buvo įvardyti šeši milijonai, bet aš negaliu to patvirtinti”, - “Respublikai” sakė D.Kreivys.
Nejaugi niekas negali pamatyti sutarties? D.Kreivys teigia, kad susipažinti su dokumentu gali Seimo nariai.
Ministras melavo. Parlamentaras Algirdas Sysas “Respubliką” tikino, kad dar praėjusių metų pabaigoje grupė parlamentarų siuntė Ūkio ministerijai klausimus raštu dėl Vyriausybės ir “Barclays” investicinės sutarties.
Anot A.Syso, Seimo nariai gavo D.Kreivio atsakymą, kad, negavę raštiško “Barclays” leidimo, su investicine sutartimi negali susipažinti net tautos išrinktieji.
Ministras nuo “Respublikos” neslėpė, kad investavimo sutartyje nurodytą punktą dėl konfidencialumo įtraukė “Barclays”. Vyriausybei nekilo klausimų, kodėl britai nori viską laikyti paslaptyje.
“Tai yra natūralu. Investuotojas iš Britanijos iškelia daugybę darbo vietų. Jis norėjo, kad sutartis būtų konfidenciali”, - įtikinėjo D.Kreivys.
Pasinaudos Lietuva?
“Kuo daugiau tokių kompanijų ateis, tuo mūsų šalyje bus geriau gyventi”, - praėjusią savaitę “Barclays” atėjimu į Lietuvą džiaugėsi ūkio ministras.
Kam ir kuo geriau, D.Kreivys taip ir nepapasakojo.
Esą britai Lietuvoje įsipareigojo dirbti iki 2016 m. Kas bus vėliau, ar jie nepabėgs susirinkę gabiausius lietuvių specialistus? Ūkio ministras to nežino.
Tačiau tokią atomazgą regi “Barclays” Bankininkystės padalinio vadovas Fricas Sygersas (Frits Seegers). Jis jau pernai pareiškė, kad lietuvių specialistai bus įdarbinami ne tik Vilniuje, bet ir kituose banko skyriuose Europoje bei pasaulyje.
Kenkia mūsų įmonėms
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas “Respublikai” teigė, kad dotaciją “Barclays” centrui skyrusi Vyriausybė pakenkė lietuviškoms IT srityje dirbančioms įmonėms.
“Suprasčiau tuos verslininkus, kurie dirba IT srityje ir panašių dotacijų negauna. Dėl to, kad, gavęs valstybės paramą, ateina užsienio investuotojas ir dalis greičiausiai geriausių darbuotojų iš vietinių įmonių pereis pas jį. Įsivaizduokite rinką: vieni gauna, o kiti negauna ir dar mokesčius moka”, - kalbėjo ekspertas.
Aktyvūs patarėjai
Apie “Barclays” atėjimą į Lietuvą pradėta kalbėti nuo 2009 m. birželio pradžios. Kas atviliojo britus į Lietuvą? Pagal oficialią versiją, didelis jaunų gabių specialistų skaičius ir palankios verslo sąlygos. Savo rankas prikišo ir du aukšti pareigūnai, kurie savo karjerą siejo ar sieja su “Barclays”.
Vienas jų yra Mykolas Majauskas, premjero A.Kubiliaus patarėjas finansų klausimais. Prieš tapdamas patarėju, vyras dirbo viename iš “Barclays” banko padalinių. “Respublikai” M.Majauskas neneigė, kad prisidėjo prie “Barclays” centro atsiradimo Lietuvoje.
“Tiesiogiai derybose (su “Barclays” - aut. past.) aš nedalyvavau. Investicijos yra vienas iš mano, atsakingo už ekonomiką ir finansus, prioritetų, todėl turiu daryti viską, kad jos ateitų į Lietuvą”, - teigė premjero patarėjas.
Vilioti “Barclays” į Lietuvą padėjo ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja ekonomikos ir energetinio saugumo klausimais Agnė Baranauskaitė. Kai tik tapo aišku, kad bankas įleis šaknis Lietuvoje, nė metų ministerijoje neišdirbusi A.Baranauskaitė iškeitė tarnybą Lietuvai į darbą “Barclays”.
“Barclays” lydi skandalai
Pernai “Barclays” bankas Didžiojoje Britanijoje buvo apkaltintas vengęs mokėti mokesčius. Buvo paviešinti septyni slapti finansiniai dokumentai, liudijantys apie “Barclays” machinacijas. Buvo atskleista, kad “Barclays” ketina daugiau nei 11 mlrd. svarų (42,152 mlrd. litų) investuoti į paskolas ir investicijas JAV, o tai dėl mažų mokesčių būtų padėję išvengti milijonų svarų mokesčių Didžiojoje Britanijoje.
Bankas naudojosi įmantria finansine schema, į kurią buvo įtrauktos ofšorinės kompanijos Kaimanų salose ir Liuksemburge, taip pat finansiniai partneriai JAV, kuriems padedant bankas jau seniau bandė vengti mokesčių.
Praėjus kelioms dienoms nuo skandalo išaiškėjo, kad pasinaudojęs šia apgaule bankas nesumokėjo į Didžiosios Britanijos iždą nuo 900 mln. iki 1 mlrd. svarų (3,44-3,83 mlrd. litų).
Sergejus TICHOMIROVAS, Valentinas BERŽIŪNAS
