Nors skolų tema visuomet yra nepatogi, apie jas kalbėti būtina. Jei pusšimtį litų Jonui skolingas Petras dar gali pasiteisinti kaimynui „krize“ ar išlaidžia žmona, tai rimtesnių kreditorių tokie argumentai neįtikins. Visgi skolininkai fantazijos nestokoja ir pasitelkia dešimtis priežasčių, kodėl vėluojama atlikti mokėjimus – nesvarbu, ar tai būtų įsiskolinimas už telefono pokalbius ir elektrą, ar būsto paskolos įmokos. Tačiau vertėtų žinoti, kad kiekvienas neapgalvotas „argumentas“ – ne tik atrodo vaikiškai ir lengvai dūžta į šipulius, bet ir gali gerokai apkartinti tolimesnius finansinius planus. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai surinko populiariausių skolininkų pasiteisinimų dešimtuką ir kartu su kreditų biuro „Creditinfo“ specialistais pateikė kontrargumentus, kodėl šie pasiteisinimai ne tik nesuteikia solidumo nei vienam savo finansais besirūpinančiam asmeniui, bet kartais ir rimtai kenkia.
„Moku Jums delspinigius“. Delspinigių mokėjimas prisiimtų finansinių įsipareigojimų nemažina. Priešingai, besikaupiantys delspinigiai finansinę situaciją tik blogina. Delspinigiai nėra mokestis skolas išieškantiems asmenims, o bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kuri su kiekviena diena vis didėja. Vadovaudamiesi tokiu pasiteisinimu, skolininkai ne tik rėžia gilesnę neigiamą žymę savo kredito istorijoje, bet ir didina skolos sumą.
„Mano skola maža, palyginus su kitų“. Ir mažas, ir dideles skolas privalu grąžinti. Kredito istorijoje skolos dydis svarbus, bet gerokai svarbesnis yra pats vėlavimo faktas. Pastarasis dažnai rodo neatsakingą požiūrį į įsipareigojimų laikymąsi. Todėl iš karto kyla grėsmė negauti kitos paskolos, arba gauti ją prastesnėmis sąlygomis. Ir nesvarbu, ar buvo pradelsta kelios dešimtys litų iš studijų laikų, ar keli tūkstančiai. Sugadinta kredito istorija gali kainuoti labai brangiai, jei kalbama apie rimtesnius pirkinius, pavyzdžiui butą. Kartais blogos kredito istorijos kaina gali prilygti naujo automobilio vertei.
„Pamečiau telefono numerį ir nežinojau, kur paskambinti“. Toks pasiteisinimas rodo nerimtą požiūrį į savo įsipareigojimus ir vengimą ieškoti konstruktyvaus kredito grąžinimo būdų. Net jei išties susiklostė nepalankios aplinkybės, trukdančios vykdyti savo įsipareigojimus, apie jas informuoti galima ne tik telefonu.
„Buvau išvykęs atostogų“. Net ir skolininkui ilsintis, delspinigiai kapsi, o kiekviena pradelsta diena tik didina įsiskolinimo dydį. Todėl svarbu atsiminti, kad prieš išvykstant atostogų būtina pasirūpinti pinigų atsarga finansiniams įsipareigojimams ir būtinosioms išlaidoms po atostogų padengti. Tiesa, atostogos visgi gali būti pretekstu atsipūsti nuo finansinių įsipareigojimų. Tik tuo reikia pasirūpinti iš anksto. Nemažai paslaugų teikėjų išvykstantiems ilgesniam laikui siūlo laikinai pristabdyti paslaugų teikimą. Iš anksto pranešus, galima atostogauti negaunant sąskaitų bei nerizikuojant kurią nors praleisti pro akis. Prieš išvykstant ilsėtis patartina įsitikinti, kad tikrai apmokėtos visos iki tos dienos išrašytos bei einamosios sąskaitos. Juk visos atostogos vieną dieną baigiasi.
„Žmona turėjo sumokėti“. Pirmiausia, paprastai finansinių įsipareigojimų įmokos, ypač ilgalaikių, tiesiog nurašomos nuo sąskaitos ir gyventojams paprastai nereikia eiti į banką. Antra, tokia sutuoktinių atsakomybės mėtymo estafetė niekaip nesuderinama su pinigais, kurie, kaip žinia, mėgsta tvarką. Todėl labai svarbu šeimoje aiškiai pasidalinti, kas ir už kurias biudžeto valdymo dalis yra atsakingas. Į šias atsakomybes vertėtų žiūrėti rimtai, kadangi sutuoktinio kredito istorija turi įtakos antrajai pusei. Sutuoktiniai, kreipęsi į finansų institucijas dėl paskolos, privalo tapti paskolos bendraskoliais arba paskolos gavėju ir laiduotoju (išskyrus, jei jie yra pasirašę vedybinę sutartį, kurioje galėtų būti numatytos išlygos). Taigi yra vertinamos abiejų paskolos gavėjų kredito istorijos. Vadinasi, „bloga“ vieno sutuoktinio kredito istorija, gali būti paskolos ar kitų paslaugų nesuteikimo šeimai priežastis.
„Nebegyvenu su kredito gavėju ir nieko nenoriu žinoti“. Skolos neturi savybės „išgaruoti“ taip greitai ir lengvai, kaip kartais nutinka net ir su pačia stipriausia meile. Patartina kiekvieną kartą labai rimtai pasverti, ar tikrai pasiruošta prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus su kitu žmogumi. Jei į šį klausimą atsakyti sunku, galima pasitelkti papildomą saugiklį – vedybines sutartis. Pastebime, kad jos vis populiarėja - žmonės pradeda suprasti, kad vedybinis gyvenimas yra ne tik begalinės meilės įtvirtinimas, bet ir racionalus įsipareigojimas kartu tvarkyti bendrus finansus, buitį.
„Aš tik laiduotojas, skolų neturiu“. Laiduotojo funkcija – užtikrinti skolos grąžinimą, jei kreditorius tampa nebemokus. Jei jis tokiu ir liks, skolą teks grąžinti būtent laiduotojui. Todėl prieš įsipareigojant užtikrinti kažkieno finansinių įsipareigojimų vykdymą, reikėtų atlikti namų darbus. Tai yra – įsivertinti ne tik to žmogaus, už kurį garantuojama, finansinius pajėgumus ir atsakomybę, bet ir savo planus, mat laiduotojui garantuotas įsipareigojimas vertinamas kaip jo paties. Jei žadama įsigyti naują automobilį ar būstą, kažin, ar verta tapti laiduotoju. Kitaip „kaip iš giedro dangaus“ nukritusios naujos išlaidos gali tapti per didele našta, kuri, virtusi skola, atsispindės ir kredito istorijoje.
„Man neužtenka atlyginimo grąžinti skoloms“. Jei taip nutiko iš tikrųjų, o ne bandoma tiesiog sužadinti kreditoriaus gailestį, apie tai reikia nedelsiant pranešti, o ne laukti kreditoriaus skambučio dėl susikaupusių pradelstų mokėjimų. Panašūs pasiteisinimai, o ypač pavėluoti, nepadės greičiau grąžinti skolos, tuo tarpu savalaikis informavimas apie problemas tik parodys, jog skolininkas yra geranoriškai pasiryžęs bendradarbiavimui.
„Galvojau, kad antstolis seniai išskaičiavo“. Nesvarbu, ar tai tiesa ar ne, nes abiem atvejais toks argumentas demonstruoja visišką nesugebėjimą valdyti savo finansų ir elementarios atsakomybės stoką. O tokia asmens reputacija finansų institucijose tikrai ateityje gyvenimo nepalengvins bei asmeninio gerbuvio neužtikrins.
„Oi, pamiršome!“. Tiesa, kad kreditoriai turi geresnę atmintį nei skolininkai, tačiau pastarųjų atminties spragos dažniausiai atsiranda tada, kai jie su šeimomis išvyksta dirbti ir gyventi į užsienį. Visgi laikas rodo, kad nemažai emigruoti nusprendusių žmonių grįžta į tėvynę, todėl traukiantis iš Lietuvos, nereikėtų skubėti „deginti visų tiltų“. Labai tikėtina, kad jų gali dar prireikti. Juolab, kad jei kredito istorijoje turite įrašą apie aktyvia skolą, galite būti tikri – ji savaime neišgaruos, kol nebus apmokėta. O ir padengta ji išliks 10 metų, kaip kadaise stokotos atsakomybės dėmė.
Apibendrinant galima pažymėti, kad pasiteisinimų kūrimas, skambučių vengimai ar slapstymasis pradelstų finansinių įsipareigojimų niekur nepradangins. Visgi jie buvo prisiimti sąmoningai – lygiai taip pat juos reikėtų ir valdyti bei tvarkyti, nesvarbu, kokia situacija susiklostė. Jei įsipareigojimų neįmanoma vykdyti dėl ilgalaikių sunkumų, protingiausia yra kreiptis į kreditorių ir jį informuoti. Jei vėluojama atsitiktiniai, bet tendencingai ir nuolat, verta pasitelkti tokias priemones kaip priminimai, tiesioginis debetas. O svarbiausia, kalbant apie asmeninių finansų tvarkymą, yra prisiimti atsakomybę už savo sprendimus bei poelgius – tai raktas į finansinę gerovę.
