Renovacijos ekspertai pastebi, kad šis klausimas gąsdina tik iki tol, kol gyventojai suskaičiuoja, kiek jiems kainuos daugiabučio remontas, kurio anksčiau ar vėliau prireikia visiems senos statybos namams.
Remonto kaina didėjo
Sostinės Žirmūnų rajono 397-osios Daugiabučių namų statybos bendrijos pirmininkas Žydrūnas Lipnickas pasakoja, kad dar iki sprendimo įgyvendinti renovaciją, daugelis bendrijos namų gyventojų nesėdėjo sudėję rankų – rinkdavo lėšas daugiabučių remontui, bandė taupyti šilumą. Tačiau sumos, kurio reikalavo namų tvarkymas tik didėjo, o problemų – nemažėjo.
„Atnaujinime šilumos sistemą ir šilumą naktimis visame name šiek tiek sumažindavome, o ryte – vėl įjungdavome visu pajėgumu. Ne visiems gyventojams, beje, tokia tvarka patiko. Bet stengėmės taupyti. Tas pats ir su daugiabučių remontu – rinkdavome mokestį, bendrai nuspręsdavome, ką šiemet remontuosime. Taip po vieną avarinės būklės namo detalę sutvarkydavome. Bet kol vieną remontuodavome, žiūrėk, jau kitkas lūžta. Matėme, kad problemas išspręstų arba drastiškas namų tvarkymo mokesčio pakėlimas, kurio niekas nenorėjo, arba renovacija. Kitos išeities tiesiog nebuvo, namai – 1975 m. statybos, tarp savęs pakalbėdavome, kad jiems tikrai jau artinasi „paskutinioji“, – sako pirmininkas.
Pašnekovas pasakoja, kad gyventojų kantrybės taurę perpildė nesėkmė remontuojant vieno iš daugiabučių blokų siūles: „Siūlių atnaujinimas buvo gana nemažas ir nepigus projektas. Ir iš pradžių viskas atrodė puikiai. Tačiau po žiemos pamatėme, kad per jas vis tiek sunkiasi vanduo, nes problema – ne siūlės, o sutrupinėję blokai.“
Daugiau darbų – pigiau
Po to, kai bendrija priėmė sprendimą dėl renovacijos, susitarta įgyvendinti ne tik energinį efektyvumą didinančias, bet ir kitas namo problemas išsprendžiančias priemones, kurias renovuodami būstą gali rinktis gyventojai.
„Sutvarkėme energijos instaliaciją, seną vamzdyną, vis pratrūkstantį vandentiekį, kurio remontas tiesiog nebeturėjo prasmės. Kai tarėmės dėl to, kokias priemones norime įgyvendinti, pasigirdo balsų, esą „namas ilgai stovėjo ir stovės dar tiek pat“ – juk iš išorės ne taip prastai atrodo. Tačiau tereikėjo nusileisti į rūsį, pasižiūrėti į elektros laidus, į tiesiogine to žodžio prasme supuvusius vamzdžius – ir nuomonė pasikeitė. Jau buvome „paragavę“ remonto, todėl visi numanė, kiek maždaug kainuotų šios infrastruktūros tvarkymas, o tvarkyti vis tiek tektų. Todėl įgyvendinome platų priemonių paketą, pasirinkome brangesnį – ventiliuojamą fasadą. Tačiau, kai vienu kartu išsprendi dideles problemas, pasijaučia didesnis teigiamas efektas, ir ta kaina gyventojams nebeatrodo tokia didelė. O ir susumavus viską, kas buvo atlikta, akivaizdu, kad išėjo pigiau nei remontuojant savarankiškai“, – pastebi Žydrūnas Lipnickas.
Šiuo metu 397-ojoje daugiabučių bendrijoje bebaigiami renovuoti 3 pirmieji namai, o dar keli laukia savo eilės pradėti renovaciją. „Apie šilumos sutaupymus kalbėti dar ankstoka, juos matysime po šios žiemos. Tačiau gyventojai jau dabar jaučia gyvenimo kokybės pagerėjimą ir yra labai patenkinti tuo, kad nusprendė ryžtis renovacijai“, – pastebi pašnekovas.
Atsižvelgia į ankstesnius atnaujinimus
Kai kurias atvejais gyventojai baiminasi, kad jų savarankiškai atlikti daugiabučio remonto darbai nukentės per renovaciją, todėl šį aspektą būtina aptarti pačioje renovacijos pradžioje. Vilniaus 939-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pašilaičiai“ pirmininkas Juozas Pukanasis pasakoja, kad savo darbe susidūrė ir su nuogąstavimais dėl neseniai trinkelėmis iškloto daugiabučio kiemo, ir su nenoru pasikeisti langus vien todėl, kad neseniai įsigytos naujos žaliuzės.
„Tokiais atvejais pasitelkiame statybų ekspertus, kurie papasakoja gyventojams apie tai, kas ir kaip bus daroma. Pavyzdžiui, papasakojama, kad norint apšiltinti daugiabučio pamatą, teks trinkeles paardyti, bet po to bus atlikti visi apdailos darbai ir gyventojai galės džiaugtis dar gražesniu kiemu. Aišku, geriausiai renovaciją apipynusias baimes išsklaido realūs pavyzdžiai ir skaičiai. Štai, pavyzdžiui, mūsų bendrijoje buvo renovuotas 9 aukštų namas. Analizė parodė, kad vasario mėnesį jo gyventojai už šilumą vienam kvadratiniam metrui mokėjo maždaug 34 centus. Analogiški nerenovuoti namai – maždaug po 1 eurą ir net kiek daugiau. Tokie pavyzdžiai padeda suvokti tikrąją namų atnaujinimo naudą ir nesiblaškyti siekiant tikslo – kokybiškos ir nevilkinamos renovacijos“, – dėsto J. Pukanasis.
Gyventojai taip pat turėtų įsiminti, kad per renovaciją nebus išmontuoti nauji langai, atitinkantys kokybės standartus, arba anksčiau įstiklinti balkonai – planuojant renovaciją, į jau atliktus, kokybiškus atnaujinimo darbus atsižvelgiama ir antrą kartą jie nebedaromi.
