Neretai darbo ieškantys jauni žmonės susiduria su nelengvais klausimais. Imtis pirmo pasitaikiusio darbo, ar atkakliai ieškoti svajonių darbo vietos? Per pokalbį su būsimu darbdaviu prisipažinti, kad nemoki tam tikrų dalykų, ar spinduliuoti pasitikėjimą savimi? Pagaliau – ką sakyti per darbo pokalbį, jeigu darbo neturi ilgiau nei metus?
Į šiuos klausimus atsako du personalo vadybos specialistai – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos lektorė Eglė Matusevičiūtė ir Mykolo Romerio universiteto Vadybos instituto docentas Andrius Valickas.
Geras ženklas darbdaviui
Kas gali laiduoti profesinę sėkmę jauniems žmonėms? Abu specialistai vienbalsiai sutaria: patirtis, įgyta studijų metais. Kelionės, darbas, kad ir nekvalifikuotas, mainų programos, savanorystė – visai tai yra geri ženklai darbdaviui apie kandidatą.
„Kai kada jaunas žmogus galvoja – „tai, kas čia per darbas, jeigu be atlygio? Kam apie jį pasakoti savo CV ar per darbo pokalbį?“. O iš tikrųjų visa neformali patirtis yra geras ženklas darbdaviui. Tai reiškia, kad žmogus jau dirbo organizuotoje žmonių bendrijoje, siekė bendro tikslo ir rezultato. Tai ir yra svarbiausia. Toks žmogus per darbo pokalbį gali papasakoti, ką jam reiškia nustatyti terminai, pareigos, atsakomybė ir t. t.“, – vardija dr. Andrius Valickas.
Personalo specialistė Eglė Matusevičiūtė pastebi, kad jauniems žmonės studijų metu arba iškart po jų nereikėtų bijoti paprastesnių darbų: „Padirbus nekvalifikuotą darbą geriau supranti, kaip svarbu siekti savo tikslų, kokį darbą norėtum dirbti ateityje. Tai praplečia akiratį ir išgrynina prioritetus. Visada patariu jauniems žmonės išnaudoti visas galimybes, kurios yra prieinamos studijų metų – pavyzdžiui, „Erasmus“ programą. Ir per vasaros atostogos studentams rekomenduočiau ne atostogauti, o išbandyti sezoninį darbą. Tokia patirtis labai padeda sau pačiam atsakyti į svarbiausią klausimą – „Ką norėčiau veikti ateityje?“.
Geras darbas arba jokio?
Abu personalo vadybos specialistai sutaria, kad jaunam žmogui susirasti pirmąjį darbą pagal specialybę tikrai nėra neįmanoma. Tačiau A. Valickas pastebi: „Įsitikinimas – geras darbas arba jokio – nėra labai teisingas. Kai kurių tikslų gyvenime galime siekti ir žingsnis po žingsnio. Todėl dirbti ne savo svajonių darbą nėra joks pažeminimas. Tai galima vertinti kaip vieną iš daugybės žingsnių užsibrėžto tikslo link.“
„Net tai, kad žmogus dirbo sezoninius darbus, kas tris mėnesius keitė darbo vietą, ar net šalį bei sritį, kurioje dirbo, kai kuriems darbdaviams gali būti patrauklus bruožas. Viskas priklauso nuo pareigų, į kurias pretenduojama. Bet kuriuo atveju toks kandidatas turi daugiau privalumų nei trūkumų. Svarbiausia yra tai, kad jis susidūrė su stresinėmis situacijomis, dažnai lydinčiomis didelius pokyčius, ir jas sėkmingai išsprendė“, – papildo E. Matusevičiūtė.
Kodėl niekam nereikia darbščių ir atsakingų?
Kaip geriausia išdėstyti savo patirtį CV bei motyvaciniame laiške, kai už pečių nėra jokios rimtesnės darbo patirties? E. Matusevičiūtė akcentuoja – svarbiausia vengti tuščių žodžių ir ieškoti būdų patraukti dėmesį. „Greitai besimokantys, komunikabilūs, nepasimetantys stresinėse situacijose ir t. t. Tokių gyvenimo aprašymų darbdaviai sulaukia šimtais. Todėl savo studentams visada patariu – prieš rašydami CV, susirinkite kiek įmanoma daugiau pavyzdžių iš interneto, perskaitykite viską, ir jokiu būdu taip nerašykite. Ieškokite kitokių žodžių, formuluočių, kaip pasakyti, kad esate, pavyzdžiui, komunikabilus.“
Kaip bendrauti per darbo pokalbį?
Kokie bruožai darbdaviams svarbiausi renkantis darbuotoją be darbo patirties? E. Matusevičiūtė atkreipia dėmesį, kad darbdavių nuomonės tyrimai rodo, jog patraukliausias jaunų darbuotojų bruožas – jų motyvacija, entuziazmas ir energija:
„Neturint profesinės patirties, svarbiausia akcentuoti savo motyvaciją, norą išmokti tam tikrus dalykus. Dažnai iš jaunų darbuotojų darbdaviai nesitikti ypatingų žinių ar įgūdžių, tačiau noro tobulėti – visada“, – sako specialistė.
Ar tai reiškia, kad reikia vengti pasakoti apie savo įgūdžių stoką? Visai ne! „Darbo pokalbis tikrai nėra ta vieta, kur reikia išvardyti visus savo trūkumus. Tačiau apgauti darbdavį, kad moki ir žinai daugiau nei iš tikrųjų, taip pat neišeis. Juo labiau, jei CV tam pasitikėjimui savimi nėra tvirtesnio pagrindo. Todėl jauniems žmonėms per darbo pokalbį siūlyčiau pasirinkti nuoširdumą“, – sako A. Valickas.
Ką daryti ir sakyti, jeigu ilgesnį laiką neturi darbo?
Tiems jauniems žmonėms, kurie ilgesnį laiką negali susirasti darbo, abu specialistai pataria pradėti nuo žemesnių pareigų ir mažesnio atlyginimo. „Jeigu žmogus bus motyvuotas, tobulės, jis greitai bus pastebėtas ir galės sėkmingai kilti karjeros laiptais. Svarbiausia įsitvirtinti organizacijoje, įgauti žinių ir patirties. Tuomet bus galima kalbėti ir apie didesnį atlyginimą“, – pataria E. Matusevičiūtė.
M. Romerio universiteto docentas atkreipia dėmesį, kad dažnai darbdaviai, kalbėdami su ilgesnį laiką darbo neturėjusiu kandidatu, nori patikrinti tam tikras jo socialines kompetencijas: „Jeigu per pokalbį atvirai paklausiama: „Kodėl taip ilgai nedirbai?“, tai reiškia, kad norima įsitikinti, ar kandidatas pritaps prie organizacijoje egzistuojančios darbo kultūros. Tokiu atveju nereikėtų pulti teisintis ar skųstis. Reikia paieškoti kitokių argumentų, pabrėžti savo energiją, turimą patirtį. Reklaminio optimizmo tokioje situacijoje demonstruoti nereikia, tačiau nei vienas vadovas nenorės kolektyvo papildyti žmogumi, kuris nuolat depresuoja, pasakoja, kaip jam nesiseka. Juk ir iš kasdienių santykių žinome – labiau mėgstami žmonės, kurie ateina su sprendimais, o ne su problemomis. Visi mėgsta pozityvius žmones, todėl taip ir reikėtų save pristatyti.“
