Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija situaciją apibūdino kaip „panikos nuotaikos“. O kai kurie ekspertai teigia, kad ši griūtis gali turėti didesnį poveikį pasaulio ekonomikai, negu Graikijos krizė.
Kodėl prasidėjo griūtis?
Anksčiau šiais metais Kinijos akcijų biržos jau demonstravo klasikinius burbulo pavojaus signalus. Močiutės, taksi vairuotojai ir moksleiviai – visi užsikrėtė naująja „aukso karštine“ prekiauti Kinijos vertybinių popierių biržose.
Kinijos valdžia, norėdama sumažinti ekonomikos lėtėjimą, pabandė skatinti prekybą akcijomis, netgi leido į uždarą biržą įžengti užsienio investuotojams. Tačiau gravitacija padarė savo, teigia analitikai.
„Siaubingai pervertintos Kinijos akcijų biržos atsidūrė už pačios Kinijos ekonomikos realybės ribų“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė „Silvercrest Asset Management“ vadovas Patrickas Chovanecas.
Kinija bando „užkimšti“ problemą
Nors kai kurie analitikai mano, kad akcijų biržos šiuo metu išgyvena taip reikalingas „korekcijas“, Kinijos vyriausybė deda visas pastangas, kad išlaikytų akcijų vertę.
Kinijos Liaudies bankas sumažino palūkanų normas iki rekordiškai žemo lygio, tarpininkai įsipareigojo supirkti akcijų už milijardus, o reguliatoriai paskelbė iš esmės įšaldę naujų akcijų sąrašus.
„Credit Suisse“ ekonomistas Dong Tao mano, kad Pekinas pergyvena dėl galimo vartojimo mažėjimo, nes „gedintys dėl netekčių biržoje žmonės mažai tikėtinai eis į prekybos centrus ir ten išlaidaus“.
„Tai sukuria visas įmanomas rizikas ekonomikai ir finansų sistemai, ir būtent to bijo Pekinas“, – pasakojo ekspertas.
Investuotojų tikrai neįtikino vyriausybės pastangos. Kinijos akcijų biržose buvo stebimas „amerikietiškų kalniukų“ efektas, kartais jos atsidarydavo pakilusios 7 proc. vien tam, kad prieš užsidarymą fiksuotų tokį patį kritimą.
Kaip tai paveiks likusį pasaulį?
Keli užsienio investuotojai nedaro didelės įtakos šiose rinkose – tik 1,5 proc. Kinijos akcijų priklauso užsieniečiams, anot „Capital Economics“, Kinija vis dar riboja užsienio investicijas.
Tuos, kurie už Kinijos sienų, stipriausiai paveikti gali šios šalies ekonomikos lėtėjimas ir vartojimas. Pavyzdžiui, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali paveikti Australiją, kuri šaliai tiekia daug žaliavos. Akcijų biržų griūtis jau paveikė geležies rūdos ir vario kainas šią savaitę.
Kas laukia Kinijos žmonių?
Labiausiai ši griūtis paveiks paprastus Kinijos žmones. Milijonai jų, valstybei sumažinus prekybos maržą, puolė investuoti pinigus – dažnai ir skolintus, tikėdamiesi greitai praturtėti.
„Pažįstu žmonių, kurie pardavė savo namus vien tam, kad investuotų į akcijas. Dabar jie yra žlugę“, – „CNN“ pasakojo vienas iš „karštinėje“ dalyvaujančių kinų.
Tačiau ekonomistų teigimu, akcijos sudaro iki 20 proc. namų ūkio turto. Tai, anot jų, turėtų išlaikyti vartotojų pinigus jų kišenėse.
Ką tai reiškia Kinijos lyderiams?
Šalies prezidentas Xi Jinpingas save pateikia kaip „stiprų lyderį“, medžiojantį „tigrus“ – aukštas pareigas užimančius valdininkus – savo nesibaigiančioje antikorupcinėje kovoje.
Tačiau ši griūtis gali mesti iššūkį Kinijos vadovybei. „Jų (valdžios) patikimumas šiuo metu yra ant ribos ir jeigu žmonės pamatys, kad jiems paleidus bombą, o, jūs suprantate, biržos ir toliau smigs, tuomet liaudis suvoks, kad valdžia nekontroliuoja ekonomikos tiek, kiek jie įsivaizdavo“, – „CNN“ pasakojo P. Chovanecas.
Taip pat skaitykite: Ką apie Graikijos ir Kinijos finansų krizes mano Lietuvos finansų ekspertai
