Ką pasėsime ir ką pjausime 2010-aisiais visomis prasmėmis? Pasėti galima ne tik grūdą, bet ir pinigą.
Labai svarbu, kada ir kaip pinigą panaudosi– ar tinkamu laiku pirksi trąšas, modernizuosi fermą, su kuo sudarysi pieno pardavimo sutartį, galiausiai– kokiomis sąlygomis pasiskolinsi.
Paskolą irgi galime laikyti sėja, nes tik iš savo lėšų įleisti šaknis ir dar konkuruoti rinkoje su labiau patyrusiais beveik neįmanoma. Įsiklausykime, ką mums pataria neginčijamas autoritetas– 50 metų su žemės ūkiu draugaujantis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Pajamos sumažėjo milijardu litų
Pasaulinė krizė skaudokai užkliudė ir žemės ūkį. Štai 2009 m. gautos pajamos už parduotą produkciją, palyginti su 2008 m., sumažėjo daugiau kaip 1 mlrd. Lt, arba beveik 27 proc.
„Šįmet neturėkime didelių vilčių sulaukti gausesnio derliaus, bet tikėkimės, kad daugelio produkcijos rūšių supirkimo kainos, taigi ir pajamos, bus didesnės“,– prognozuoja J.Kraujelis.
Krizės metais daugelį ūkių gelbsti ES bei valstybės tiesioginės ir kompensacinės išmokos. Jos žemdirbių pajamose 2009-aisiais sudarė net apie 30 proc.
Pasak asociacijos vadovo, tik išmokomis dauguma ūkininkų padengė dalį savo nuostolių. Kitaip daugelis net pažangių, šiuolaikinių ūkių būtų bankrutavę, todėl vykstančių derybų su Vyriausybe dėl nacionalinės išmokų lygio dalies išsaugojimo teigiami rezultatai daugybei ūkių būtų svarbi ateities garantija.
Prognozės nedžiugina
Paprašytas praskleisti laiko širmą ir žvilgtelėti į šių metų rudenį J.Kraujelis tik giliai atsidūsta. Nežino. Trūksta informacijos– niekas neatlieka tyrimų. Bepigu danams ar Naujosios Zelandijos ūkininkams– specializuoti institutai su šimtais specialistų renka informaciją iš viso pasaulio, analizuoja, daro išvadas, ieško rinkų savo šalies ūkininkų produkcijai. O mes gaudome žinutes iš įvairių šalių ir lyg neregiai apgraibomis ieškome kelio. Žinoma, prognozuoti žemės ūkio srityje sudėtingiau nei daryti prognozes kuriai nors kitai ūkio šakai. Žemės ūkiui įtaką daro ne tik ekonominiai procesai, bet ir oro sąlygos, o meteorologai teišgali jas numatyti savaitei ir tai dažniausiai su nemažomis paklaidomis.
„Iš ilgametės savo patirties darau išvadą, kad šįmet dalis žiemkenčių ir rapsų laukų ne tokie žvalūs, kokie buvo praėjusių metų balandį“,– tvirtino asociacijos prezidentas.
Pernai grūdų prikūlėme apie 3,9 mln. t, rapsų (su vasariniais)– 416 tūkst. t. Rekordinis visų laikų derlius, nors kai kurie rajonai nesulaukė lietaus visą gegužę. Taigi ir šįmet daug lems orai ir derliaus nuėmimo aplinkybės.
Svarių argumentų, kad šių metų derlius bus toks pat geras, J.Kraujelis neturi. Štai ir žemdirbių interesus ginančios ES organizacijos COPA-COGECA neseniai pateikė laukiamas javų ir rapsų derliaus prognozes ES rinkoje– manoma, kad grūdų derlius bus 1,8 proc. (5,2 mln. t), o rapsų– 3,4 proc. mažesnis.
Kita vertus, svarbu ne tik gauti gerą derlių, bet ir sėkmingai jį parduoti.
Pernai derlius buvo geras, bet pajamų už parduotus grūdus ir rapsus, palyginti su 2008 m., gauta 500 mln. Lt, arba net 29 proc., mažiau. Tikėtina, kad šiais metais už parduotus grūdus ir rapsus žemdirbių pajamos nebus mažesnės nei pernai. Yra vilčių už juos gauti apie 1,5 mlrd. Lt pajamų, arba apie 20 proc. daugiau negu pernai, bet apie 13 proc. mažiau negu 2008-aisiais.
Išaugs ir išlaidos
Palyginti su 2008-aisiais, pernai pieno ūkių pajamos sumažėjo beveik 400 mln. Lt, arba 32 proc. Svarbu priminti, kad 6 proc. pajamos sumažėjo tik todėl, kad pieno parduota mažiau. Ar šis procesas tęsis? Štai per pirmus du šių metų mėnesius pieno supirkta 9,6 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Tačiau džiugina supirkimo kainų pasikeitimas.
„Už supirktą pieną gauta 40,6 mln. Lt daugiau pajamų. Pieno supirkimo kainos padidėjo beveik
37 proc. Tiesa, vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė pieno supirkimo kaina smuktelėjo 2,1 proc. Tačiau sumažėjo pieno supirkimo kainų skirtumas Lietuvoje ir ES rinkoje. Štai 2009 m. sausio mėnesį pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su vidutine ES, buvo mažesnė net 34,4 proc., o šiemet skirtumas sumažėjo iki 14,7 proc.“,– teigia J.Kraujelis.
Vis dėlto galutinė išvada nedžiugina– jeigu visus metus išsilaikytų pirmųjų mėnesių pokyčiai, už pieną žemdirbiai šįmet gautų apie 240–260 mln. Lt daugiau negu pernai, bet apie 150 mln. Lt mažiau negu 2008-aisiais.
Be to, išlaidos 390 tūkst. karvių bandai išlaikyti šiemet, palyginti su 2008-aisiais, išaugs apie 120–130 mln. Lt. Šie palyginimai tik patvirtina žemdirbių reikalavimų, kad iš nacionalinio biudžeto jiems būtų skirta tiesioginių išmokų ne mažiau nei buvo skirta 2009 m., pagrįstumą.
Skolų jungas sumažės
2010-aisiais sumažėjo ūkių išlaidos už paimtas paskolas. J.Kraujelis vardija tris priežastis: „Pirmoji– pernai dėl išaugusių palūkanų ūkiai „atsikratė“ ankstesniais metais paimtų paskolų. Per metus grąžinta net 795 mln. Lt (pavyzdžiui, vien žemės ūkio bendrovės pernai pasiskolino tik 45 mln. Lt, o grąžino 474 mln. Lt). Todėl visų ūkių paskolos metų pradžioje tesudarė 1,283 mlrd. Lt. Prieš metus ši suma buvo gerokai didesnė– apie 1,845 mlrd. Lt.“
Taigi mažesnė pasiskolinta suma, mažiau reikės mokėti ir palūkanų.
„Antra priežastis– praėjusių metų pabaigoje bankų vidutinė paskolų litais palūkanų norma buvo 8,14 proc. Kai kurių bankų analitikai prognozuoja, kad šiemet palūkanų norma sumažės iki 6,5 proc. Trečia priežastis– dėl pernai sumažėjusių pajamų iki šių metų rudens žemdirbiai neskubės modernizuoti savo ūkių, todėl labai tikėtina, kad nebus reikalo ir skolintis“,– svarsto J.Kraujelis.
Tačiau LŽŪBA prezidentas primena ir kitą šio sunkmečio pusę– visiškai atsisakyti investicijų neapsimoka, nes rekonstruoti pastatus ar statyti naujus dabar gerokai pigiau nei prieš dvejus metus.
Albinas Čaplikas
