Pernai lapkritį domėjomės, kaip laikomasi aplinkosaugos reikalavimų eksploatuojant automobilių stovėjimo, laikymo ar pardavimo aikšteles („Painūs automobilių pardavimo aikštelių labirintai“, Nr. 90, 2012). Tada teko „susiimti“ su vietos aplinkosaugos agentūros vadovu Romu Jurgelioniu. Valdininkas buvo supykęs, kad mus dominančius klausimus (į kuriuos R.Jurgelionis taip ir neišgalėjo atsakyti – aut.past.) teko adresuoti jo vyresnybei – Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentui. Praėjus beveik metams, atrodo, situacija nepasikeitė.
Priešistorė
Pernai vėlyvą rudenį R.Jurgelionis aiškino, kad tokių aikštelių naudotų automobilių pardavimo sostine tituluojamoje Tauragėje apskritai nėra. Aplinkosaugininkų vadovas rajone atvirai išdėstė nežinąs, nuo ko priklauso tokiems statiniams keliami aplinkosaugos reikalavimai – svarstė, gal nuo automobilių skaičiaus, gal nuo aikštelės ploto. Paragintas departamento, R.Jurgelionis staiga „prisiminė“: Tauragėje yra 6 tokios aikštelės. Keista, bet Valstybinė mokesčių inspekcija jų mūsų mieste rado daugiau: beveik prieš 3 metus patikrino 18 automobilių laikymo aikštelių. Tikriausiai nė neverta priminti, kad R.Jurgelionis pernai rudenį net nekalbėjo, ar yra nubausta aikštelių savininkų, kurie laiko automobilius ant paprasčiausio grunto. Mat jis tąkart nė nebuvo girdėjęs, kad tokių aikštelių Tauragėje esama.
„Tokių aikštelių danga privalo būti asfaltuota arba betonuota. Apie žvyruotas aikšteles Tauragėje net neteko girdėti. Juk jeigu tokių būtų, visi teršalai tekėtų tiesiai į gėluosius vandenis. Todėl privalo būti įrengta lietaus kanalizacija, kuri būtų valoma vietos valymo įrenginiais arba nuvesta į miesto tinklus. Tačiau aiškintis situaciją vykstame tik gavę skundą arba pranešimą apie į aplinką išsiliejusius naftos produktus“, – pernai dėstė R.Jurgelionis.
Per 8 mėnesius informacijos nepadaugėjo
Paradoksas, bet R.Jurgelionis šia tema nieko naujo negali pasakyti ir dabar. Dar daugiau – susidaro įspūdis, kad agentūros vadovas nė nesupranta, ko žurnalistai klausia.
Po praėjusį kartą pasirodžiusios publikacijos praėjo 8 mėnesiai. Tikėjausi, kad aplinkosaugininkų vadovas sugebės pakelti užpakalį nuo minkštos kėdės ir pats apžiūrėti tai, kas vyksta aištelėse su neasfaltuota danga. O pažiūrėti ten tikrai yra į ką.
Tačiau ilgamečiam aplinkosaugininkų vadovui Tauragėje tapo nesuprantami net elementarūs, tiesiogiai su jo darbu susiję klausimai. Raštu pateikiau 3 klausimus: „Kokie reikalavimai keliami automobilių stovėjimo (laikymo, pardavimo) aikštelėms Tauragės mieste? Kelioms automobilių stovėjimo aikštelėms per pastaruosius šešerius metus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės r. agentūra išdavė leidimus jų eksploatavimui? Kiek ir kokių pažeidimų per pastaruosius šešerius metus automobilių stovėjimo aikštelėse Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės r. agentūros pareigūnai užfiksavo, kokie jie ir kokios baudos skirtos (jei skirtos) jų savininkams?“.
Tačiau gauti atsakymai byloja apie visišką nesusikalbėjimą. Pirmuoju punktu R.Jurgelionis atsakė, kad „Pagrindiniai reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelėms nustatyti LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, patvirtintu „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu“ bei „Atliekų tvarkymo įstatymu“ ir kituose teisės aktuose“. Į antrąjį klausimą dėl išduotų leidimų automobilių saugojimo aikštelių eksploatacijai rašoma, kad „Agentūra jokių leidimų stovėjimo aikštelių eksploatacijai neišdavinėjo ir neišdavinėja“. Apie nustatytus pažeidimus sakoma: „Pagrindiniai pažeidimai – aplinkos teršimas pavojinga chemine medžiaga (naftos produktais), išleidžiamų paviršinių nuotekų normatyvų viršijimai (turinčioms TIPK leidimus) ir atliekų tvarkymo pažeidimai“. O klausimo apie aikštelių savininkams skirtas baudas aplinkosaugininkas apskritai esą nesuprato: „Iš Jūsų pateikto klausimo negalime suprasti, kokios konkrečios informacijos pageidaujate“.
Kuo aukščiau, tuo nuo liaudies toliau
4 klausimus raštu nusiunčiau ir Aplinkos ministerijai. Teiravausi, kokie yra reikalavimai automobilių stovėjimo (laikymo) aikštelėms, nuo ko (automobilių skaičiaus ar aikštelės ploto) jie priklauso, ar priimant naudoti tokius statinius būtina gauti aplinkosaugininkų sutikimą ir ar aplinkosaugininkai privalo tikrinti šiuos statinius, įrenginius juose, ir kokiais atvejais.
Į šiuos klausimus atsakymus atsiuntė Aplinkos apsaugos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo Skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas bei Išteklių naudojimo ir taršos kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Širvinskas. Jų atsakymai leidžia suprasti, kad su interesantais niekas nesiskaito ne tik Tauragės rajono aplinkos apsaugos agentūroje, bet ir ministerijoje. Ypač tai pasakytina apie D.Žukausko atsirašinėjimą. Pavyzdžiui, į klausimą „Nuo ko priklauso tokiam statiniui keliami reikalavimai: užimamo ploto ar laikomų automobilių skaičiaus?“ D.Žukauskas atsako: „Tokiam statiniui keliami reikalavimai priklauso nuo teritorijų planavimo dokumentų keliamų reikalavimų ir nuo statybos techniniuose reglamentuose ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų“.
Lieka tik viltis
R.Širvinskas į šį klausimą, deja, visiškai neatsakė. Neatsakė jis (kaip ir kitas respondentas) ir į paskutinį, mums šiuo atveju aktualiausią klausimą – ar aplinkosaugininkai turi tikrinti automobilių stovėjimo aikšteles ir kokiais atvejais. Ministras Valentinas Mazuronis, kuriam ir buvo adresuoti klausimai, tuo metu atostogavo. Tauragė yra visoje šalyje ir už jos ribų žinoma kaip automobilių pirkimo ir pardavimo oazė. Tad aplinkosaugininkai, kuriems tikrai rūpi tai, kokie teršalai skverbiasi į gruntą, tikrai rastų į ką atkrepti dėmesį. Tačiau vasariška kaitra, matyt, taip užmigdė biurokratiją, kad į klausimus jie atsakinėja taip, lyg dirbtų kitoje ministerijoje.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
