Nijolė Baronienė
Kai į gatves pasipils puokštėmis nešini moksleiviai, ne vienas atkreips dėmesį į jų nešamas gėles. Puošnieji kardeliai tokiai šventei labai tinka. Kauno rajone Babtuose gyvenančio gėlių selekcininko Pauliaus Ciplijausko sukurtų veislių kardeliai niekuo nenusileidžia „svetimšaliams“.
Nesuka galvos
Pakalbinti P.Ciplijauską nelengva. Gėlininkas vis neturi laiko – pavasarį ir vasarą daug darbų, rudenį irgi reikia lenkti nugarą, nes būtina sutvarkyti kardelių ir kitų gėlių svogūnėlius, paruošti žemę kitiems metams. Tik žiemą būna lengviau, bet tada jau nežydi gėlės ir reportažas išeitų ne toks spalvingas.
Artėjant Rugsėjo 1-ajai kauniečiams nereikia sukti galvos, kur nupirkti gražių šviežių gėlių. Kiekvieną vakarą po darbo dienos P.Ciplijauską, paskendusį tarp savo užaugintų gėlių, galima rasti prie Kauno muzikinio teatro. Pirkėjų netrūksta, nes visi žino, ko vertos talentingo selekcininko užaugintos gėlės. „Šiais metais kardeliai kaip niekada anksti peržydėjo. Nenuostabu, nes karščiausios savaitės buvo kaip tik tuo metu, kai jie skleidė žiedus. Anksčiau Rugsėjo 1-ąją galėdavome pasiūlyti įvairiausių veislių kardelių, o dabar likęs vos vienas kitas“, – apgailestavo gėlininkas. Pasak, jo kas galėjo augalus laistyti, ilgiau džiaugėsi jų grožiu. Savo gėlių laukuose jis tik kartkartėmis galėjo kardelius palepinti vandeniu, nes nėra įrengtos laistymo sistemos.
Saulės gėlės
Vis dėlto daugiau nei trisdešimt metų gėlininkystės versle besisukantis P.Ciplijauskas nenuleidžia rankų. Jis niekada neatsisakys kardelių, bet ir kitoms gėlėms ras laiko. Pastaraisiais metais jis džiaugėsi galėdamas pasiūlyti išskirtinio grožio dekoratyvinių saulėgrąžų. Šiomis gėlėmis P.Ciplijauskas susižavėjo, kai pavyko sukryžminti kelių skirtingų veislių saulėgrąžas. „‘Sony Holiday’ saulėgrąžą sukryžminau su kitos veislės saulėgrąža ir pamačiau, kad pavyko sukurti kažką labai įdomaus. Tada dirbau toliau, gryninau, tobulinau, kol likau patenkintas gautais rezultatais. Tinkančios merkti saulėgrąžos turi būti ne tik gražiais žiedais, bet ir tiesiais, nešakotais stiebais. Tokius man ir pavyko sukurti“, – džiaugėsi pašnekovas. Pasak jo, šiuo metu saulę primenančios gėlės labai populiarios. Madingų gėlių žavesiui retai kas atsispiria. Juolab kad pamerktos vazoje jos ilgai nevysta. Geltonomis galvutėmis su tamsiu viduriu gėlės, pasak augintojo, itin perkamos.
Saulėgrąžos puikiai tinka dovanoti įvairiausiomis progomis. Tiesa, kol kas lietuviškų pavadinimų išvestoms saulėgrąžų veislėms P.Ciplijauskas nesugalvojo. Turbūt šio darbo imsis žiemą, kai bus daugiau laiko.
Nereikia tupinėti
P.Ciplijauskas saulėgrąžomis susidomėjo prieš keturiolika metų. „Gėlės dideliais žiedais ypač madingos kuriant įvairias kompozicijas. Mūsų krašte auginamos saulėgrąžos lengvai rado vietą rinkoje, nes, vežant tūkstančius kilometrų didelius žiedus, transportavimo išlaidos būna nemenkos. Todėl mes pradėjome auginti didžiažiedes gėles – saulėgrąžas, bijūnus, lelijas“, – pasakojo P.Ciplijauskas. Su žmona Lione jie mėgsta eksperimentuoti. Babtuose geltonomis galvutėmis šviečia daugiau nei penkiasdešimt veislių dekoratyviųjų saulėgrąžų. Vienas kitas žiedas turėtų dar išsilaikyti iki spalio. Dekoratyvinės saulėgrąžos jiems patinka ir tuo, kad apie jas nereikia tupinėti, priežiūra gali būti minimali, nebūtina daug tręšti. Saulėgrąžų žiedus noriai perka prekybininkai ir pavieniai žmonės, ypač moterys. Šios gėlės ilgiau laikosi pamerktos į parūgštintą vandenį. Saulėgrąžas, kaip ir kitas gėles, geriausia skinti anksti ryte, kai būna prisigėrusios vandens.
Biomedicinos mokslų daktarė L.Ciplijauskienė sakė, kad saulėgrąžos nėra lepios, pakelia 3 laipsnių šalnas, tad jomis turėtų susidomėti ir jas auginti prie namų visi neabejingi gražiai aplinkai.
Neverti įamžinti
Saulės gėlės kol kas be pavadinimų, o spalvingieji kardelių žiedai pavadinti ir žmonos bei sūnaus vardais: ‘Lionė’, ‘Viktoras’, ‘Lionės sesuo’. Save įamžino kitaip. Kiekvienas besidomintis gėlių selekcija žino Ciplijausko pavardę. Pavadinimus sukurtoms gėlių veislėms kartais „pašnibžda“ koks nors įvykis. Sūnaus vardu vieną veislę pavadino todėl, kad kai ją sukūrė, gėlė buvo labai gležna. Sūnui pagailo gražaus augalo ir jis apsiėmė jį globoti. Kai kardelis atsigavo, gėlininkas nusprendė jį pavadinti sūnaus vardu. Beje, naujoms kardelių veislėms P.Ciplijauskas niekada nesuteikia politikų vardų. Priežastis paprasta – ne visada politikams pavyksta išlikti garbingiems, todėl jų neverta įamžinti. Politikams susikompromitavus, pasak pašnekovo, gėlė apie tai primins ir taps galbūt ne tokia miela ją auginančiajam.
Žinomas pasaulyje
Prekyba šiomis ir kitomis rudeninėmis gėlėmis – Ciplijauskų šeimos verslas, kuriuo užsiimti paskatino P.Ciplijausko aistra įspūdingiems kardelių žiedams. Į Laisvės alėją gėles Ciplijauskai veža daugiau kaip 20 kilometrų. Sekančiųjų jų pėdomis nedaug, nes gėlininkų, kaip ir kitų užsiimančių žemės ūkio verslu, triūsas labai nedėkingas.
P.Ciplijausko sukurtų veislių kardeliai gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Talentingo selekcininko išauginti kardeliai įvairiose pasaulinėse parodose pelnė prizines vietas, puošė ne vieno gėlininkams skirto žurnalo viršelį.
Daugiau nei 35 metus Ciplijauskai kiekvieną pavasarį sodina ir kiekvieną rudenį kasa kardelių svogūnėlius. Buvo metai, kai gėlininkas domėjosi muzika, tačiau suprastėjus klausai suprato, kad su muzika sieti gyvenimo neverta. Iš pradžių jis augino cukrinius runkelius, bet vėliau jautrios sielos žmogų paviliojo margaspalvės gėlės. Iš laisvalaikio pomėgio gėlių auginimas netrukus tapo šeimos verslu.
Augintojų įvertinimas
Užsukę į Babtuose žydinčių kardelių laukus nuostabos neslepia ne tik patyrę gėlininkai, bet ir mėgėjai. Iš viso čia auga 200 veislių kardeliai. O kur dar kitos gėlės! „Norint sukurti išskirtinę veislę, reikia ne poros metų darbo. Nauja veislė sukuriama kryžminant dviejų veislių gėles. Selekcininkas privalo turėti nuojautą, kaip susipins abiejų veislių savybės, kurias paveldės palikuonys. Patirtis padeda numanyti, kuris požymis dominuos, o kuris ne“, – pasakojo P.Ciplijauskas. Anot jo, didžiausia sėkmė – kai selekcininko sukurtų veislių gėles ilgus metus augina kiti gėlininkai. Ir ne mėgėjai, o tie, kurie gyvena iš gėlių verslo. Jei žiedas ne itin įspūdingas, bet atlaiko kelionę iki pirkėjo, vadinasi, jis šio to vertas.
Vyrui talkinančią Lionę kalbinau mugėje „Ką pasėsi“ Kaune, kur ji prekiavo kardelių svogūnėliais. Nuoširdi moteris negailėjo patarimų, kaip auginti šias nuostabias gėles, ir padovanojo kelis svogūnėlius. Šių kardelių žiedai daug kuo pranašesni už olandiškus. Kai vyras nutarė auginti gėles, ji atsisakė „valdiško“ darbo ir iki šiol petys petin dirba šeimos versle kartu su sutuoktiniu.
P.Ciplijausko patarimai kardelių augintojams
Kardelius pradėkite kasti po stipresnių rudens šalnų, kai jų žiedus pakanda šaltukas. Iškastus kardelius nukirpkite palikdami apie 1–2 cm kotus prie gumbasvogūnio – pavasarį bus lengviau lupti lukštus. Gumbasvogūnius sudėliokite plonu sluoksniu į dėžutes ir džiovinkite šiltoje gerai vėdinamoje patalpoje. Labai svarbu, kad tarp dėžučių būtų tarpai.
Po dviejų savaičių nuo gumbasvogūnio pradės lengvai luptis šaknys. Jas nulupę, apdžiovinkite gumbasvogūnio apačią ir išneškite dėžutes į šaltą patalpą (5 °C) kartu su kitais nenuluptais išdžiovintais kardeliais. Jeigu jų neperdžiovinote, jie lengvai lupsis visą žiemą. Žiemą, turėdami laiko, atskirkite nuo motininio gumbasvogūnio vaikučius.
Jeigu rūsyje temperatūra ilgesnį laiką būna aukštesnė nei 8 °C, gali pradėti daugintis tripsai ir sugadinti gumbasvogūnius. Tada per atodrėkius rūsį periodiškai vėdinkite ir vėsinkite, taip sutrukdysite kenkėjams daugintis.
