Tai ką matote yra kūdikio vežimėlio ratas. Tiksliau jo atplaiša. Ir taip, jūs perskaitėte teisingai.
Ši nuotrauka yra viena iš keliolikos britų fotografo Mandy Barker’io projekto Beyond drifting darbų. Pastaruosius keletą mėnesių šis fotografas klaidžiojo Airijos pakrantėmis, rinko išplautas į jūros krantą šiukšles ir vėliau jas fotografavo savo studijoje.
Teisūs buvo tie, kurie peržvelgę nuotraukas teigė, kad tai planktonas. Surinkęs žaislų, telefonų dėklų, vežimėlių ratų ir kitokių šiukšlių išmestų į krantą pavyzdžius, fotografas juos nufotografavo, o tada specialia technika skirtingas nuotraukas apjungė į sluoksnius ir taip išgavo planktono mėginių efektą, tuo norėdamas pabrėžti ekologines problemas.
Norėta, kad nuotraukos atrodytų tarsi būtų senos, ir taip simbolizuotų laiką, kai planktono buvo ne tik gausiau, bet ir jo nekamavo sudėtinga taršos situacija.
Visas nuotraukas Barkeris darė juostiniu 35 mm fotoaparatu. Kiekvieną objektą fotografavo su 4 sekundžių išlaikymu iš dviejų aukščių. Tada kompiuterinės grafikos programomis nuotraukas apjungė.
Pasitelkdamas savo amatą Barker’is siekia akcentuoti aplinkos taršos problemas. Ypač plastiko, kurio jūrose apstu. Ir jo ten atsiduria vis daugiau – nuo Honkongo sąvartynų, kuris atsakingas už tonas į jūras pakliuvusio plastiko iki cunamių metu jūros pasiglemžtų sausumos objektų. Daugiausiai jo jūrose atsiduria dėl neatsakingos ir aplaidžios žmonių veiklos.
Iš viso jūrose atsiduria per aštuonis milijonus tonų plastiko. Ir taip kasmet.
Liūdniausia istorijos dalis ta, jog plastikas keliauja mitybos grandine. Viskas prasideda nuo pačių mažiausių organizmų – planktono. Ypač daug jo randama jūrios ežių ir sardinių organizmuose. Galiausiai, pačioje mitybos grandinės pabaigoje, paradoksalu, tačiau žmonių išmestas plastikas pasiekia juos pačius.
Fotografas, kaip ir visi kiti gamtosaugos aktyvistai siekia atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį. Tik išgirdę ir suvokę problemą ir jos mąstą, galime svarstyti ką galime dėl to padaryti. Ar jūs už?
