Viliojantį nekilnojamojo turto kąsnelį - žemdirbių turgavietę - jau apžiojo, bet dar jo neprarijo su „Maxima LT" siejama bendrovė „Kepimo technologijos".
Prekybininkų atstovai - vėl ant savivaldybės slenksčio
Dar ne taip seniai Biržų rajono savivaldybės kolegijoje ir taryboje vyko batalijos dėl didžiulio prekybos centro statybos vadinamojoje žemdirbių turgavietėje.
Už tai, kad Biržų senamiesčio širdyje atsirastų dar vienas toks centras, atvirai agitavo rajono meras socialdemokratas Regimantas Ramonas, jam antrino į kolegijos posėdį atvykęs tuometinis Seimo narys „valstietis" Viktoras Rinkevičius.
Šie vyrai neslėpė noro senamiestyje matyti statinį - žemdirbių turgaus, prašmatnios kavinės ir pramogų centro simbiozę. Minėtų asmenų ir už jų stovinčių statybininkų - prekybininkų ketinimams sutrukdė rajono savivaldybės taryba.
Tarybos nariai nepritarė didžiųjų prekybos centrų išdėstymo Biržuose schemos keitimui ir taip užkirto kelią projektuoti prekybos paviljonu vadinamą statinį.
P. Prašmantienės teigimu, sklypas senamiestyje naujiems savininkams išnuomotas iki 2021 metų be savivaldybės žinios. Taigi, išeitų, kad bendrapartietę „išdūrė" buvusi apskrities vadovė „valstietė" G. Umbrasienė.
Tokiems ketinimams viešai nepritarė V. Rinkevičiaus bendrapartietė savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė.
Mero ir jo valdomos rajono tarybos daugumos kadencijai einant į pabaigą, prekybininkai Biržų valdžiai vėl priminė apie save ir galbūt kažkieno jiems duotus pažadus.
Redakciją pasiekusi informacija buvo lakoniška - į turgaus sklypą vėl tiesiama „letena". Savivaldybėje esą neseniai lankėsi svečiai, domėjosi žemdirbių turgavietės sklypo galimais užstatymo planais ir pan.
Apie tai „Šiaurės rytai" teiravosi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Loretos Munikienės.
Prisistatyti neprašė - pažinojo iš matymo
Direktorės P. Prašmantienės telefonu paklausus apie žemdirbių turgavietės sklypu J. Basanavičiaus g. 7 besidomėjusius asmenis, apsilankiusius pas ją, nieko nesužinota. Direktorė tvirtino jų nepažinusi, kam šie atstovauja - neklaususi. Atvykėlius nusiuntusi pas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąją specialistę Loretą Munikienę.
Specialistė iš pradžių tvirtino, kad svečių prisistatyti ji neprašiusi.
Korespondentė suabejojo, ar neprisistačiusiems nepažįstamiems asmenims savivaldybėje galima gauti miesto sklypų planus. Tuomet L. Munikienė patikino, kad tuos žmones ji pažinojusi „iš matymo".
Architektūros ir urbanistikos skyriui laikinai vadovaujanti L. Munikienė vėliau teigė, kad žemdirbių turgavietės sklypu besidomintys asmenys atvyko ne pas ją, o pas savivaldybės administracijos direktorę.
„Mane direktorė pasikvietė į savo kabinetą, kur pas ją buvo svečiai", - paaiškino L. Munikienė. Vėliau ji atvykėlius nusivedusi į kitame pastate esantį Architektūros ir urbanistikos skyrių
„Jiems aš „atšviečiau" architekto V. Petrušonio sklypų projekto („Biržų miesto urbanistikos paminklo sklypų projektas", 1995 m. - red.) ištraukas", - sakė L. Munikienė.
Žmones, kuriems „atšvietė" dominusio projekto ištraukas, specialistė pažinojo ne tik „iš matymo".
„Tą dieną jiems buvo paskirta iš savivaldybės atsiimti statybos leidimą aikštelei Vabalninko gatvėje prie „Maxima" prekybos centro įrengti. Tai buvo UAB „Maxima LT" atstovai", - ketvirtadienį korespondentei teigė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovė L. Munikienė.
Pavardžių ir titulų neįsidėmėjo, vilties nesuteikė
Atsakyti į klausimus apie senamiesčio sklypo šeimininkus ir jų ketinimus „Šiaurės rytai" paprašė savivaldybės administracijos direktorės P. Prašmantienės. Klausimai raštu pateikti per savivaldybės viešųjų ryšių specialistę Deimantę Prunskienę. Gauti atsakymai spausdinami neredaguoti.
- Biržuose jau žinoma, kad savivaldybėje lankosi nekilnojamojo turto įmonių atstovai, vėl besidomintys galimybe vadinamojoje žemdirbių turgavietėje statyti „Maxima" prekybos centru galintį virsti „paviljoną". Ar jums žinoma, kam atstovauja tie asmenys, kurie savivaldybėje prašė (ir gavo) žemės sklypo planus?
- Atvykėlių, besidominčių senamiesčio teritorijoje esančių žemės sklypų užstatymu, pavardžių ir titulų neįsidėmėjau.
- Ar tiesa, kad tai buvo tie patys žmonės (ar vienas iš tų žmonių), kurie rūpinosi „Maxima" aplinka Muravankėje?
Atsakymo nėra - red.
- Kadangi buvo prašyta savivaldybės valdomos žemės sklypo planų, kaip tie asmenys prisistatė, kaip išdėstė ketinimus ar motyvus, kodėl prašo planų? Ar tai yra tie patys asmenys (firma), kurie rūpinosi prekybos centrų išdėstymo Biržų mieste schemos pakeitimu?
- Ar galima „Maxima XX" pastato statyba nuomojamame žemės sklype J. Basanavičiaus g. 7 (vadinamojoje žemdirbių turgavietėje), paaiškinau, kad šis sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl tokio pastato statyba nei šiuo metu, nei ateityje negalima.
Be to, informavau, kad tai patvirtina ir 2009 m. birželio 16 dieną gauti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto teiginiai, su kuriais jie gali susipažinti Architektūros ir urbanistikos skyriuje.
- Priminkite, kas dabar valdo iš rankų į rankas ėjusį žemdirbių turgavietės sklypą? Koks nustatytas žemės sklypo nuomos terminas?
- Mūsų duomenimis, šis 0,794 ha žemės sklypas Panevėžio apskrities viršininko yra išnuomotas 20 metų (nuo 2001m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d.), vis besikeičiantis statinių ir įrenginių savininkas šiuo metu yra UAB „Kepimo technologijos".
- Kokių priemonių ėmėsi savivaldybė, kad turgavietės žemės sklypu besinaudojantys juridiniai ar fiziniai asmenys jį sutvarkytų, kaip to reikalauta tikslinės paskirties (turgaus veiklai) žemės nuomos sąlygose?
- Biržų rajono savivaldybės administracija nuo 2004 m. į besikeičiančius šio sklypo nuomininkus dėl nepatenkinamo turgavietės tvarkymo žodžiu ir raštu kreipėsi ne kartą, tačiau iki šiol detaliajame sklypo plane numatyti sprendiniai pastatyti laikinus paviljonus, išdėstant juos gatvelių principu, ir kiti iškelti reikalavimai nevykdyti.
Besikeičiant šio sklypo statinių ir įrenginių savininkams apie tai informavome žemės nuomotoją Panevėžio apskrities viršininką, prašydami su naujais statinių savininkais žemės nuomos sutarties nesudaryti.
Savivaldybės administracijos prašymu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. birželio 16 d. pateikė aktą, pagal kurio rekomendacijas bus rengiamas specialusis planas. Jame bus priimti sprendiniai dėl senamiesčio teritorijos tinkamo naudojimo ir atitinkamo užstatymo.
- Kas dar, be jūsų ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pareigas einančios L. Munikienės, bendravo su senamiesčio sklypu besidominčiais atvykėliais?
Atsakymo nėra - red.
Žemdirbių turgus - antrinei „Maxima LT" įmonei
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kuriuos turi Biržų rajono savivaldybė, UAB „Kepimo technologijos" žemės sklypą Biržuose, J. Basanavičiaus g. 7, išsinuomojo 2008 m. rugsėjo 2 dieną. Tai įvyko šiai bendrovei nusipirkus žemdirbių turgavietėje esančius įrenginius ir statinius (tvorą, asfalto gabalą).
Žemėtvarkos skyriaus specialistė Ona Ivanova paaiškino, kad statinius nusipirkęs savininkas automatiškai įgyja teisę nuomoti ir prie jų esantį žemės sklypą. Tą garantuojantis Civilinis kodeksas.
Taip iš rankų į rankas keliavusi žemdirbių turgavietė atsidūrė bendrovės „Kepimo technologijos". Kam ši bendrovė priklauso?
Kaip 2007 m. lapkričio 11 dieną apie vos vegetuojantį Alytaus autobusų parką rašė „Miesto laikraštis", 2001 metais bankrutavęs minėtas autobusų parkas buvo atkurtas per sanavimo procedūrą ir atiteko sanuotojui - UAB „Kepimo technologijos".
„Tai yra antrinė bendrovės „Maxima LT" įmonė", - rašoma apie „Kepimo technologijas".
Alytuje prie naujos autobusų stoties yra parduotuvė „Maxima".
Biržų rajono savivaldybės direktorė P. Prašmantienė ketvirtadienį „Šiaurės rytams" telefonu teigė tikrai nežinojusi, kokios sąsajos tarp dviejų bendrovių - „Maxima LT" ir „Kepimo technologijų".
Paskutiniai „valstietės" G. Umbrasienės „nuopelnai" Biržams
Pasak direktorės P. Prašmantienės, Panevėžio apskrities viršininkas nepaisė Biržų rajono savivaldybės administracijos prašymo su naujais žemdirbių turgavietės statinių savininkais nesudaryti žemės nuomos sutarčių.
P. Prašmantienė teigia, kad „Kepimo technologijoms" sklypas senamiestyje iki 2021 metų išnuomotas be savivaldybės žinios.
Vadinasi, Biržų rajono savivaldybės administracijos vadovę, patyrusią žemėtvarkininkę," apmovė" tai pačiai partijai priklausanti bendražygė G. Umbrasienė, vadovavusi apskričiai?
„Man atrodo, kad tuo metu apskričiai tikrai jau ne G. Umbrasienė vadovavo", - tikino buvusios apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės bendrapartietė valstietė liaudininkė P. Prašmantienė.
Jos pačios pateiktomis žiniomis, turgavietės sklypas išnuomotas 2008 m. rugsėjo 2 dieną.
Tačiau iš tiesų konservatorius Viktoras Trofimovas Panevėžio apskrities viršininko pareigas pradėjo eiti tik 2008 m. gruodžio 22 dieną. Politinio pasitikėjimo postą jis perėmė iš Valstiečių liaudininkų atstovės G. Umbrasienės.
„Maximos" žiniai atiduotas senamiesčio sklypas - ne vienintelis G. Umbrasienės didelis „geras" darbas, kurį ji Biržams padarė „nepastebėdama" nei savivaldybės administracijos, nei rajono tarybos, nei žmonių bendruomenės nuomonės. Ši moteris padarė viską, kad prieš kaimo žmonių valią Kučgalyje atsirastų milijonus „įsisavinanti" nepilnamečių perauklėjimo įstaiga.
Dabar čia auklėjami vaikai valdžios institucijoms berūpi tik tiek, kiek tai susiję su galimybe imti europinius ir valstybės biudžeto pinigus.
