Įsiteisėjusiame Apeliacinio teismo nuosprendyje ne vienoje vietoje kalbama apie epizodinį verslininko D.J. Mockaus dalyvavimą, bet iš jų matyti, jog koncerno prezidentas turėjo informacijos apie vykstančius procesus.
Ikiteisminio tyrimo metu verslininkas D.J. Mockus prokuroro nutarimu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, bet tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad D.J. Mockus būtų tapęs kaltinamuoju.
„Asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (jam ikiteisminio tyrimo metu surašomas pranešimas apie įtarimą, kuris perdavus bylą teisman virsta kaltinimu, dėl kurio teismas nagrinėja bylą) tada, kai surenkama pakankamai duomenų, jog asmuo padarė nusikalstamas veikas. Tokių duomenų, ikiteisminį tyrimą atlikusio ir jį organizavusio prokuroro vertinimu, D.J. Mockaus atveju šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta pakankamai, kad jam būtų galima surašyti pranešimą apie įtarimą ir bylą jo atžvilgiu perduoti į teismą. Tai yra vienintelė priežastis, dėl kurios D.J. Mockus nebuvo patrauktas įtariamuoju (kaltinamuoju) šioje byloje“, – nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Kiek pinigų ir kam pervedė koncernas?
Lietuvos Apeliacinio teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskelbė kaltais patį koncerną „MG Baltic“, kuris veikė per savo atstovą R. Kurlianskį. Pastarasis, teismo nuomone, buvo užmezgęs korupcinius ryšius su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, taip pat šios partijos politikais Gintaru Steponavičiumi ir Šarūnu Gustainiu. Tokie pat korupciniai santykiai, teismo požiūriu, R. Kurlianskį siejo ir su Darbo partijos pirmininko pavaduotoju Vytautu Gapšiu.
Korupciniai ryšiai reiškia, kad koncernas už sau naudingą veikimą per R. Kurlianskį perdavė E. Masiuliui 106 200 eurų kyšį ir „Stumbro“ degtinės butelį, Š. Gustainiui – 8700 eurų pervedė į viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“ sąskaitą, o G. Steponavičiui atseikėjo 10 000 eurų į viešosios įstaigos „Laisvės studijų centras“ sąskaitą bei 5000 eurų į G. Steponavičiaus vardo fondo sąskaitą. Už tai šie liberalų politikai pildė R. Kurlianskio prašymus, susijusius su teisės aktų pataisų registravimu, balsavimu Seime ir panašiai.
„Iš esmės tokiu būdu buvo sukurta schema, leidžianti apeiti iš teisės aktų kylantį reikalavimą, draudžiantį juridiniams asmenims remti politines partijas, ir politines partijas paremti neoficialiai“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Pasak teismo, su V. Gapšiu R. Kurlianskį siejo tokie patys korupciniai ryšiai, kai už koncerno norų pildymą politikui ir jo partijai buvo suteiktas dvigubas užmaskuotas kyšis: 15 000 eurų kaip parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“ bei 12 100 eurų nuolaida Darbo partijos reklamai LNK grupės kanaluose.
R. Kurlianskis šioje schemoje veikė kaip tuometinio koncerno „MG Baltic“ atstovas, nes užėmė aukštas pareigas įvairiose koncerno įmonėse bei pačiame koncerne. Tačiau teismas paneigė, kad R. Kurlianskis buvo koncerno viceprezidentas.
Džiaugėsi dėl puikaus bendradarbiavimo su Darbo partija
Nuteisdamas koncerną ir skirdamas 1 129 800 eurų baudą teismas taip pat pasisakė, kad koncerno prezidentui ir vieninteliam akcininkui D.J. Mockui buvo žinoma apie R. Kurlianskio veikimą.
Pavyzdžiui, nuosprendyje minima, kad D.J. Mockus žinojo ir toleravo R. Kurlianskio veiksmus ir bendradarbiavimą su V. Gapšiu. Tokią išvadą teismui leidžia daryti R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbiai, R. Kurlianskio ir D. Mockaus susirašinėjimas žinutėmis bei kratų metu paimti R. Kurlianskio ir D. Mockaus užrašai.
„Bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog R. Kurlianskis, nusikalstamai veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, veikė ne vien kaip savarankiškas fizinis asmuo, o palaikomas koncerno vienintelio akcininko ir prezidento D. J. Mockaus“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Tarkime, 2015 m. lapkričio 9 d. įvyko D.J. Mockaus, R. Kurlianskio ir V. Gapšio susitikimas, kuris stebimas teisėsaugos institucijų. Jame R. Kurlianskis džiūgavo dėl puikaus bendradarbiavimo su Darbo partija, nes abi organizacijos viena kitą supranta iš vieno kito žodžio. R. Kurlianskis darė prielaidas, kad vienaip ar kitaip Darbo partija bus valdančiojoje koalicijoje ir po rinkimų. Kaip žinia, Darbo partija buvo valdžioje 2012-2016 metais, kai vyko šių vyrų susitikimas. Iš bylos duomenų matyti, kad koncernas norėjo po rinkimų matyti Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų koaliciją. R. Kurlianskis sakė, kad ji būtų racionaliausias pasirinkimas.
Nuosprendyje atspindima, kaip pokalbio metu dalyvaujant D.J. Mockui R. Kurlianskis išdėstė, kas domina koncerną: tai yra, Ignalinos uždarymas, kelias Vilnius-Utena, dar koncernas norėjo vieną kadenciją padirbėti su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka. Už tai V. Gapšys užsiprašė pagalbos – tiek šiaip pagalbos, tiek per žiniasklaidą. Partneryste su Darbo partija susitikimo metu pasidžiaugė ir pats D.J. Mockus.
Kad šie viražai buvo žinomi D.J. Mockui, liudijo ir jo žinutės, kuriomis jis susirašinėjo su R. Kurlianskiu. Pavyzdžiui, D.J. Mockus asmeniškai domėjosi, kaip Seime einasi su Vartojimo kreditų įstatymu. Koncernas, bendradarbiaudamas su šios srities lobistais ir pasitelkdamas politikus, siekė iš pradžių sušvelninti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, bet kai tai nepavyko, tuomet pasiekė, kad pataisos įsigaliotų vėliau nei planuota iš pradžių.
Susirašinėjimas 2015 m. spalio 1 d., kai Seime vyko Vartojimo kreditų įstatymo svarstymas:
- D.J. Mockus: Duok zinia kuo baigsis.
- R. Kurlianskis: Ok, parasysiu po 18.30.
- R. Kurlianskis: Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu.
- R. Kurlianskis: Turiu ryt strelka su lobistais. Pradziai.
- D.J. Mockus: Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė.
Teismas taip pat manė, kad „MG Baltic“ prezidentui ir vieninteliam akcininkui buvo aktualūs kelio Vilnius-Utena bei valstybinio sklypo Tujų gatvėje, Vilniuje, nuomos klausimai. Per kratas paimtuose D.J. Mockaus užrašuose buvo pažymėta: NŽT, PPP ir ~169 € bei Utenos pl. (apibraukta).
Kaip žinia, valstybė ketino rekonstruoti kelią Vilnius-Utena viešos ir privačios partnerystės keliu, kas angliškai žymima PPP – Pubic Private Partnership. Planuojamų valstybės įsipareigojimų dalis – ne daugiau nei 169 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
„Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis liudytojo UAB koncerno „MG Baltic“ prezidento D.J. Mockaus parodymais, kad jam nebuvo žinoma, kaip su Seime svarstomais įstatymų projektais yra susijęs R. Kurlianskis, jog jis pats nesidomėjo Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Taip pat, kad jam nežinoma, jog R. Kurlianskis bendrautų su politikais. Liudytojas D.J. Mockus aiškino, jog R. Kurlianskis jam neatsiskaitinėdavo apie atliktus veiksmus, susijusius su Seime svarstomomis įstatymų pataisomis. Jokių su tuo susijusių pavedimų R. Kurlianskiui nėra davęs. Nors liudytojas nurodė, kad prieššventiniame susitikime-vakarienėje su Darbo partijos atstovu V. Gapšiu, kuriame turėjo dalyvauti ir partijos pirmininkas V. Mazuronis, jis (D.J. Mockus.) dalyvavo kaip kviestinis svečias, tačiau prieštaraudamas pats sau vėliau nurodė, jog už vaišes sumokėjo jis“, – rašoma teismo nuosprendyje, tiesa jame pavardės yra nuasmenintos.
Prezidentas nebuvo labai patenkintas liberalais
D.J. Mockus taip pat dalyvavo ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusioje priešventinėje vakarienėje su kolegomis R. Kurlianskiu ir Romanu Raulynaičiu, taip pat Liberalų sąjūdžio atstovais E. Masiuliu, G. Steponavičiumi ir tuometiniu Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi.
Iki atvykstant liberalams „MG Baltic“ atstovai tarpusavyje tarėsi, kokios pozicijos laikytis, kaip bendrauti. Pavyzdžiui, D.J. Mockus siūlė nesilaižyti ir tiesiai pasakyti net ir nemalonius dalykus, nes nėra už ką liberalus labai girti, o R. Kurlianskis, atvirkščiai, prašė per daug nesipizadvoti. D.J. Mockus pokalbyje paminėjo, kad jis duoda pinigus. Tiesa, įrašo kokybė prasta, todėl pokalbis labai fragmentiškas.
Tačiau iš jo aišku, kad „MG Baltic“ atstovai susitarė, kad R. Kurlianskis išsives E. Masiulį parūkyti ir „užsipiešt skaičių“. Teismas pažymėjo, kad susitikimas pradėtas organizuoti 2015 m. rugsėjo 23 d. Tuomet, nors ir abstrakčiai, tarp E. Masiulio ir R. Kurlianskio buvo sutarta šios kalėdinės vakarienės metu, kurioje, be kita ko, turėjo dalyvauti tiek UAB koncerno „MG Baltic“, tiek Liberalų sąjūdžio vadovai, aptarti „finansinės paramos galimybę kalbant apie šešioliktus“.
„Būtent įvertinus šį kontekstą 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio tarp R. Kurlianskio, D.J. Mockaus bei R. Raulynaičio turinys tampa pakankamai aiškus ir suprantamas. Iš nuoseklios šios pokalbio dalies analizės matyti, kad R. Kurlianskis, D.J. Mockus bei R. Raulynaitis kalbėdamiesi apie būsimą susitikimą ne tik tarėsi, apie ką kalbėti su Liberalų sąjūdžio vadovais, bet ir kaip bei kuriuo susitikimo metu pasiūlyti politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui kyšį. Jau pačioje užfiksuoto pokalbio pradžioje matyti, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vadovai, o ypač jos savininkas ir prezidentas D.J. Mockus, nebuvo itin patenkinti Liberalų sąjūdžio veikla ir šią kritiką ketino jiems (liberalams) išsakyti pokalbio metu“, – rašoma nuosprendyje.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu G. Steponavičius paliudijo, jog po vakarienės E. Masiulis jį informavo, jog koncernas Liberalų sąjūdžio veiklai 2016 m. rinkimuose skirs 50 000 eurų, bet esą tartasi, kad parama būtų skirta tik teisėtais būdais. Tokiu būdu teismas į vieną gretą sudėjo rugsėjo mėnesį išsakytą ketinimą susitarti dėl „finansinės paramos galimybės kalbant apie šešioliktus“, R. Kurlianskio, D.J. Mockaus ir R. Raulynaičio susitarimą per vakarienę gruodį nusivesti E. Masiulį parūkyti ir „užsipiešti skaičius“ bei G. Steponavičiaus liudijimą, kad po vakarienės E. Masiulis nurodė susitaręs dėl koncerno paramos partijai. Dar egzsituoja G. Steponavičiaus vėlesnis pokalbis su R. Kurlianskiu, kuriame liberalas aiškino verslininkui sakė, jog E. Masiulis referavo apie susitarimą ir paprašė tęst pokalbį.
„Teisėjų kokegojos įsitikinimu, bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad rūkymo metu R. Kurlianskis su E. Masiuliu susitarė būtent dėl finansinės paramos-kyšio, tarėsi dėl jo dydžio“, – sako teismas, taip pat pažingsniui atmetęs ir E. Masiulio gynybos versiją, neva R. Kurlianskis jam skyrė 90 000 eurų paskolą.
Beje, kalbant apie sumas, čia esama tam tikros sumaišties. Pareigūnai pas E. Masiulį rado 106 200 eurų, iš kurių 90 000 eurų buvo sukišti į degtinės dėžutę, o 16 200 eurų rasti E. Masiulio odinėje rankinėje. E. Masiulis aiškino, kad 16 200 eurų yra jo šeimos pinigai, skirti buto remontui, o 90 000 eurų jis gavo iš R. Kurlianskio kaip paskolą.
Bet teismas, remdamasi faktų visuma, nusprendė, jog E. Masiulio teiginiai nepasitvirtino, ir visa 106 200 eurų suma yra traktuojama kaip R. Kurlianskio kyšis E. Masiuliui jo paties ir Liberalų sąjūdžio politinės veiklos finansavimui. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra nustatyta, dėl kokios konkrečios sumos rūkydami vakarienės metu susitarė E. Masiulis ir R. Kurlianskis. O tai, kad 16 200 eurų suma rasta atskirai, aiškinama tuo, kad pinigai, surišti į ryšulėlius, paprasčiausiai netilpo degtinės butelio dėžutėje.
Teismo išvada: Kurlianskis veikė palaikomas Mockaus
„Apie tai, kad koncerno prezidentui D.J. Mockui, priešingai nei teigia jis pats, buvo neabejotinai žinoma apie R. Kurlianskio palaikomus ryšius su parlamentinių partijų politikais, taip pat ir neteisėtą tokių ryšių pobūdį, leidžia spręsti neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu užfiksuotas R. Kurlianskio ir tuomečio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko bei R. Kurlianskio ir tuomečio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus Remigijaus Žaliūno pokalbių turinys“, – pažymima nuasmenintame teismo nuosprendyje.
Pavyzdžiui, kalbėdamas su tuometiniu Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku D. Bradausku R. Kurlianskis pasiūlė jam pasigalvoti, su kuriomis politinėmis partijomis jo santykiai nėra itin geri arba santykių nėra, nes koncernas gali įdėti į paketą jo pavardę pabrėžiant, kad jiems svarbu, jog „šitas žmogus būtų čia“. Pokalbio metu buvo pasakyta, jog dėl to apsitarta su Dariumi. R. Kurlianskis taip pat pasakojo, kaip stūmė, kad Seimas priimtų nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena.
Kalbėdamas su R. Žaliūnu R. Kurlianskis pasakojo, kad su Dariumi apsišnekėjo, jog padarys raundą su socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais ir visus, tikėtina, vienaip ar kitaip rems. Primenama, kad juridinių asmenų parama politinėms partijoms Lietuvoje yra uždrausta, nors kartais ji apeinama per fizinių asmenų paramą.
„Bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog R. Kurlianskis, nusikalstamai veikdamas UAB koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, veikė ne vien kaip savarankiškas fizinis asmuo, o palaikomas koncerno vienintelio akcininko ir prezidento D.J. Mockaus“, – rašoma nuosprendyje.
„Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad UAB koncerno „MG Baltic“ vienintelis akcininkas ir prezidentas žinojo ir neprieštaravo R. Kurlianskio veiksmams, susijusiems su jo už neteisėtą atlygį per politinės partijos Darbo partijos atstovą V. Gapšį veikiamu koncernui tiesiogiai ir netiesiogiai finansiškai palankių sprendimų priėmimu tiek Seime, tiek kitose valstybės institucijose. Akivaizdu, jog R. Kurlianskis neveikė vien kaip savarankiškas fizinis asmuo ar juo labiau neveikė savavališkai“, – nurodo teismas.
„MG Grupė“ atsakomybės sulaukė
„MG Grupės“ gynėjas advokatas Linas Belevičius teigė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimą žadama skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bausmės vykdymą stabdo tik išimtinais atvejais. Be to, toks prašymas gali būti teikiamas tik kartu su kasaciniu skundu. Ir jis būtų svarstomas tik tuomet, jei pats kasacinis skundas būtų priimtas.
Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis nurodė, kad galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas pateikto skundo ribose. Taigi jei prokuroro, kuris „atliko ikiteisminį tyrimą ir išsprendė klausimą dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltinimų skaičiaus ir apimties“, teismui perduotoje byloje D. Mockus nenurodytas kaip įtariamasis (kaltinamasis), teismas dėl bausmės jam nesprendžia.
„Aš nagrinėjau bylą tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas. Net ir įstatyme taip pasakyta, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą apsiriboja būtent paduoto skundo apimtyje“, – komentuoja A. Bielskis, pridurdamas, kad dėl D. Mockaus vaidmens byloje turi savo nuomonę, kurią pasilieka sau.
Juridinių asmenų atsakomybės teisė nurodo, kad juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė. Kadangi juridinis asmuo nėra gyvas organizmas, jis veikia per konkrečius asmenis, kurie jį reprezentuoja. Norint parodyti, kad bendrovės vadovas ar bet kuris kitas darbuotojas yra neatsiejamas nuo bendrovės padarytos nusikalstamos veikos, reikia įrodyti, kad visus šiuos asmens jungia viena kaltė.
Taigi jei fizinis asmuo valdo (net ir kaltu pripažintą juridinį asmenį), bet nesurinkta pakankamai įrodymų, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos, tuomet jis nepatenka į baudžiamosios srities reguliavimo sritį.
Apskritai atvejų gali būti įvairių:
- Galimas ir juridinio, ir jį reprezentuojančio fizinio asmens (vadovo, darbuotojo) kaltinimas.
- Galimas tik juridinio asmens kaltinimas. Tokiu atveju dažniausiai norima parodyti organizacijos veikimo modelį, kuris galimai yra nusikalstamas.
Teisininkai pabrėžia dar vieną svarbų aspektą. Korupcijos bylose svarbiausia yra ne duotas ar paimtas kyšis, o priežastinis ryšys – ką fizinis arba juridinis asmuo už tą kyšį įsipareigoja, TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.
„Esmė, ne pinigai, kyšis. Esmė yra ryšys, kad valstybės tarnautojas už tą kyšį įsipareigoja kažką daryti arba nedaryti. Tai dažniausiai sunkiausia įrodyti – ne faktą, kad paėmė pinigus, bet priežastinį ryšį, kad politikas įsipareigojo kažką daryti arba nedaryti“, – paaiškino S. Verseckas.
Politinės korupcijos byloje nuteista „MG Grupė“ praėjusią savaitę sumokėjo Apeliacinio teismo nuosprendžiu jai skirtą 1,1 mln. eurų baudą. Tai BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. „Vakar buvo gautas advokato raštas ir banko išrašas apie sumokėtą baudą“, – sakė teismo atstovė.
Po Apeliacinio teismo verdikto trečiadienį nuosprendis politinės korupcijos byloje įsiteisėjo. „MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė. Apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog koncernas „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje ar kitose jai reikšmingose srityse siekdavo „ne tik teisėtais būdais, bet ir sąmoningai pasinaudodama savo valdybos nario R. Kurlianskio turima įtaka žiniasklaidoje, jo pažintimis įvairiose visuomenės grupėse, be kita ko, ir politikoje, taip pat ir savo, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais“. Pasak teismo, nusikalstamomis veikomis buvo padaryta itin didelė žala Lietuvos valstybei, jos politinei sistemai.
Naujienų portalas tv3.lt bandė susisiekti su D. Mockumi. Gavę komentarą, tekstą papildysime.
