Sporto žlugdymu viešai apkaltinti Seimo nariai Antanas Matulas ir Birutė Vėsaitė sukėlė sąmyšį tarp krepšinio aistruolių, televizijos kanalų ir alkoholio gamintojų. Tačiau kol kas Alkoholio kontrolės pataisas inicijavęs A. Matulas ir aludariams palankius pakeitimus „užblokavusi“ B. Vėsaitė aiškumo į šią painiavą neįneša - abu seimūnai pataisas aiškina priešingai. Tad kaip reikėtų suprasti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas?
Kas pasikeis?
Nors naujosios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir krepšinį transliuojančios TV3 akcija sulaukė tikros audros tarp krepšinio mėgėjų, kol kas mažai gilintasi į pačius įstatymo pakeitimus.
Taigi Alkoholio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymu keičiama keliolika minėto įstatymo straipsnių. Tačiau šiuo atveju labiausiai diskutuotinas yra 9 šio akto str. Jame, be kita ko, numatyta pakeisti 29 str. 2 dalies 3 punktą, numatantį alkoholio reklamos draudimą. Tad nuo 2008 m. sausio 1 d. minėtas straipsnio dalis atrodys taip:
2. Alkoholio reklama draudžiama:
1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse;
2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos;
[….]
Tuo tarpu iki naujųjų metų minėtas punktas atrodo taip:
3) Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir televizijos stočių, kabelinio radijo ir kabelinės televizijos stočių transliuojamose ir retransliuojamose programose (išskyrus tiesiogiai ir ištisai iš užsienio retransliuojamas laidas) nuo 15 valandos iki 22 valandos 30 minučių, o šeštadieniais, sekmadieniais ir moksleivių atostogų dienomis – nuo 8 valandos iki 22 valandos 30 minučių (išskyrus alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, reklamą);
[….]
Akivaizdu, jog įstatymo leidėjas uždraus: pirma, alkoholio reklamą tiesioginių transliacijų (pvz. krepšinio varžybų) metu; antra, silpnesnių nei 22% laipsnių alkoholio (šiuo atveju – alaus) reklamą.
Kas yra reklama?
Tačiau tai dar ne viskas. Norint išsiaiškinti, ką iš tiesų turi omeny seimūnai (o tai dažnai sukelia problemų), reikia įvertinti, kaip pagal Lietuvos įstatymus suvokiama reklama ir ar užrašus ant sportininkų marškinėlių ir reklaminių stendų varžybų metu galima laikyti reklama.
Mums gali pagelbėti Visuomenės informavimo įstatymas, pateikiantis net dvi reklamos sąvokas.
46 įstatymo straipsnis pateikia reklamos apibrėžimą. Pagal jį, reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį įvairia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.
Tuo tarpu 37 minėto įstatymo straipsnis apibrėžia paslėptą reklamą, kuri irgi yra draudžiama. Paslėpta reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.
Panašu, jog į reklamos sąvoka alkoholio gamintojų užrašai ant sportininkų marškinėlių ir reklaminių stendų patekti neturėtų, kadangi transliuotojai jokio atlygio už tai negauna. Vargu, ar tai galima laikyti ir paslėpta reklama.
Iki šiol dėl analogiškų situacijų TV transliacijoje problemų nebuvo. Priešingu atveju, įstatymo aiškinimas gali privesti iki absurdiškų situacijų: pvz., paslėpta reklama galima būtų laikyti ir bet kokius alkoholio gamintojų simbolius filmuose ar netikėtai žinių laidoje šmėkštelėjusį sunkvežimį su alaus gamintojo logotipu.
Parlamentarai savo kūrinį aiškina skirtingai
Nors šios pataisos kelia daug abejonių dėl kilusio sąmyšio, visgi situaciją išaiškinti turėtų patys seimūnai. Tačiau iki šiol tai padaryti jiems sekasi sunkiai.
Tarp teisininkų yra priimta manyti, kad vienas pagrindinių teisės aiškinimo principų – aiškinimas pagal jos kūrėjų tikrąją valią. Šiuo atveju, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į įvairius parlamentarų pareiškimus, diskusijas Seimo posėdžių metu, anksčiau siūlytas įstatymų pataisas ir pan.
Kebliausia, jog Lietuvos įstatymų leidėjai blaškosi dėl to, kaip aiškinti jų pačių priimtas pataisas. Taigi darosi vis sunkiau suprasti ką iš tikrųjų turi omeny patys seimūnai.
Panašu, jog įstatymų leidėjai į situaciją įnešė tik dar daugiau painiavos. A. Matulas tebeaiškina, jog dėl reklamos ribojimų rungtynių transliacijų laiko koreguoti nereikės, o B. Vėsaitė teigia, jog šitaip būti turėtų, rašė Lrt.lt.
Parlamentarei pritarė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas, nurodęs, jog „bauda vienareikšmiškai grės“. Nerimą kelia tai, kad už minėto įstatymo pažeidimus baus kaip tik F. Petrausko vadovaujama institucija. Tuo tarpu B. Vėsaitė akcentavo, jog F. Petrausko prašo atlaidžiau žiūrėti į pažeidimus iki šių pataisų priėmimo.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 str., Už reklamos draudimo reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.
Taip ir lieka neaišku, ką turi omeny B. Vėsaitė. Įstatyme aiškiai numatytos baudos ribos už pirmąjį tokio pobūdžio pažeidimą – 1000-10 000 Lt bauda. Ar neteisiškai skambantys teiginiai reiškia, kad transliuotojai išvis nebus baudžiami ar bus baudžiami minimaliomis įstatymo numatytos baudomis? Tai dar viena spręstina problema.
A. Matulas savo ruožtu atsakė nepasitikintis tarnybos veikla ir pabrėžė „tvirtinantis, kad logotipai yra leidžiami rodyti“.
Taigi įstatymą skirtingai interpretavo ne tik A. Matulas ir B. Vėsaitė, bet ir Alkoholio kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos.
Galimos išeitys
Kol parlamentarai blaškosi ir bando išsiaiškinti, ką iš tikrųjų Alkoholio kontrolės įstatymo projekte jie nori pakeisti, susidariusiai problemai spręsti reikalingi neatidėliotini veiksmai. Nors problema galbūt per daug išpūsta, parlamentas privalo ją visiškai eliminuoti.
Viena iš galimų išeičių pasiūlė pati B. Vėsaitė – skubiai priimti naujas minėto įstatymo pataisas ir patikslinti tautos atstovų valią. Pasak Seimo narės, į pratęstą sesiją sausio 11 dieną susirinksiantis Seimas skubiai gali imtis jos jau gruodžio viduryje pasiūlytų pataisų, kurios nedviprasmiškai leistų neriboti sporto transliacijų laiko.
Pirma, reikėtų patikslinti reklamos draudimo tvarką, nustatytą Alkoholio kontrolės įstatyme:, pvz. nedviprasmiškai nustatyti, ar alkoholio gamintojų logotipai šmėkščiojantys krepšinio ar kitų sporto šakų transliacijų metu yra „alkoholio Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose“
Antra, norint suteikti aiškumo, reikėtų patikslinti Visuomenės informavimo įstatyme suformuluotas „reklamos“ ir „paslėptos reklamos“, ypač pastarąją. Turi būt aiškiai nustatyta ar vaizdai sporto varžybų transliacijos metu ant reklaminių stendų ir sportininkų marškinėlių gali išvis būti laikomi reklama. Nors tam tikras išvadas galima padaryti ir iš dabartinės šio įstatymo redakcijas, visgi būtinas Seimo sprendimas.
Be, abejo aktyvesnio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis ir Vyriausybė bei atitinkamos ministerijos, turinčios įstatymų iniciatyvos teisę. Įstatymų pataisos šiuo metu įneštų aiškumo, tad, sprendžiant problemą, gali padėti ir vykdomoji valdžia.
Bet kokiu atveju, visuomenei belieka laukti. Ir vadovautis įstatymais, o ne parodomosiomis TV akcijomis.