1982 m. Angella Cavallo pati savo rankomis pakėlė automobilį „Chevrolet Impala“, kad galėtų išlaisvinti po juo įstrigusį sūnų. Vaikinas remontavo automobilį ir buvo palindęs po juo iki juosmens, kai sulūžo kėliklis ir Impala visu svoriu paslėgė George'ą. Angella, vidutinio sudėjimo moteris, iškėlė daugiau nei 1 300 kg sveriančią transporto priemonę ir laikė ją pakėlusi penkias minutes, kol kaimynai ištraukė sužalotą vaikiną.
Tikriausiai esi girdėjęs ne vieną panašų pasakojimą, tačiau, koks yra jų mokslinis paaiškinimas? Ar gali vien tik ryžtas („aš privalau TAI pakelti, kad išgelbėčiau savo vaiko gyvybę“) suteikti raumenims galios nelaimės atveju kilnoti automobilius? Ir kiek galinga yra valia?
Deja, mokslininkai negali pateikti tikslių skaičių, bet jie patvirtina, kad tam tikrais ekstremaliais atvejais žmogus, kuris įprastomis sąlygomis tesugeba iškelti iki keliasdešimties kilogramų, geba išstumti dešimt kartų daugiau.
„Visi kalba apie adrenalino pliūpsnį tačiau niekas tiksliai jo nėra išmatavę“, teigia Pietų Kalifornijos universiteto kineziterapijos specialistas Bobas Girandola. Pagrindinė kliūtis, trukdanti atlikti detalius tyrimus, yra tai, kad „gyvybės ar mirties“ situacijų laboratorijoje nesumodeliuosi. O kai jos nutinka realiame gyvenime, šalia dažniausiai nebūna mediko, kuris pamatuotų kraujospūdį ir kitus parametrus. Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai nė kiek nenutuokia apie tai, kaip mūsų kūnas įjungia supergalias.
Apsisukimų skaičius
Antžmogiškų jėgų pliūpsniai sudaro vadinamąjį „kovok arba bėk“ mechanizmą. Melburno universiteto fiziologas Gordonas Lynchas aiškina, kad su tokiomis situacijomis dažniausiai susidurdavo mūsų tolimi protėviai, kai sprukdavo nuo puolančių gyvūnų ir turėjo kovoti už savo gyvybę tikrąją to žodžio prasme.
Atsidūrę gyvybės arba mirties situacijose, kad ir kurį kelią pasirinktume, mums yra būtina, kad visos mūsų juslės, refleksai ir raumenys veiktų visu pajėgumu arba net viršytų savo įprastines ribas. Pastaruoju dalyku pasirūpino ne kas kita, o evoliucija.
B. Girandolos manymu, mūsų organizmo rezultatus geriausiai simbolizuoja tachometro rodyklė, kuri rodo variklio apsisukimus per minutę. „Tachometruose yra specialiai pažymėta raudona linija, kurios rodyklei verčiau jau neperkopti, vardan paties automobilio variklio „gyvybės“. Toks pats yra žmogaus mechanizmas – egzistuoja atitinkama riba, kurios geriau neviršyti. Jei persitempsi, sulūš Tavo kaulai ir sutrūks raumenys“, – pasakoja kineziterapijos ekspertas.
Tačiau ekstremalaus streso ar pavojaus akimirkomis į kraują pliūpteli hormonas adrenalinas, kuris organizmo reakcijas pakylėja virš „raudonos linijos“. Adrenalinas skatina kraujo pritekėjimą į raumenis, pagreitina metabolizmą, raumenims suteikia daugiau jėgos nei įprastinėmis kasdieninio gyvenimo sąlygomis. Visai įmanoma, kad ekstremalaus streso ar pavojaus momentais adrenalino antplūdis „atrakina“ tikrąjį raumenų potencialą, kuris įprastinėmis sąlygomis nebūtų pasiektas.
Adrenalinas suintensyvina nervų bei raumenų darbą. „Atlikdami daugumą užduočių mes naudojame tik nedidelį kiekį raumenų – tiek, kiek reikia, kad atliktume konkretų darbą, o intensyvesnei veiklai būtinas didesnio skaičiaus raumenų grupių indėlis. Labai dažnai visos raumenų grupės taip ir nebūna „įjungiamos“ vienu metu, nebent atsiduriame ekstremalioje situacijoje“, – analizuoja G. Lynchas.
Kai smegenys nereaguoja į baimę
„Dažniausiai žmonės, patekę į nepaprastas situacijas, atlieka žygdarbius dėl to, kad smegenys nesureaguoja į baimę“, – daro prielaidą Girandola. Japonų lakūnai mirtininkai kamikadzės, kurie kovojo Antrojo pasaulinio karo metais, vartojo amfetaminą, kuris savo sudėtimi yra panašus į adrenaliną, kad galėtų įvykdyti savo misiją. Paprastai kalbant, adrenalinas užgniaužia Tavo atsargumą.
Taigi, koks stiprus gali iš tiesų būti? Į šį klausimą atsakymo nėra dar ir dėl to, kad kiekvienas esame skirtingi. „Į tą pačią situaciją galima sureaguoti įvairiai, todėl ne visi, patekę į ekstremalias aplinkybes, pademonstruos ypatingas galias“, – įsitikinęs Gordonas Lynchas.
