BNS pateikia apžvalgą, ką jo išsakytos pozicijos reiškia Lietuvai.
Darbuotojų komandiravimas
„Komisijos pasiūlymai reformuoti mūsų bendrą prieglobsčio sistemą ar pakeisti darbuotojų komandiravimo taisykles sukėlė nesutarimų. Tačiau geram rezultatui pasiekti reikia, kad visų šalių pozicijos artėtų. Šiandien noriu pasakyti, kad kol rezultatas yra tinkamas mūsų sąjungai ir teisingas visoms šalims narėms, komisija bus atvira kompromisams. (...) Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat“.
Europos Komisijos vadovas taip pabrėžė toliau remiantis vienodo atlygio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principą, tačiau parodė pasiryžimą ieškoti kompromiso su skurdesnėmis Rytų Europos šalimis, kurios nerimauja dėl tokios Briuselio ir Vakarų Europos šalių iniciatyvai. Ši J.C.Junckerio žinutė yra kiek švelnesnė nei pernai sakytoje metinėje kalboje. Kai kurie Lietuvos pareigūnai ir verslininkai nerimauja, kad neleisdami konkuruoti algomis vakariečiai atims iš jų svarbiausią konkurencinį pranašumą. Šis klausimas turėtų būti aptariamas spalio mėnesio ES viršūnių susitikime.
Dvejopos kokybės maisto produktai
„Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose. Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos. ES ši praktika jau dabar yra draudžiama. Mes turime suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias šioms praktikoms visur, kur jos egzistuoja“.
Europos Komisijos dėmesys dvigubiems maisto kokybės standartams išaugo šių metų vasarą Slovakijai, Vengrijai ir Čekijai paviešinus tyrimus, jog šiose šalyse parduodami maisto produktai yra prastesnės kokybės, nei tuo pačiu prekės ženklų parduodami produktai Vakarų Europoje. Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sako, jog prastesni produktai gali būti parduodami ir Lietuvoje. Tačiau J.C.Junckerio pareiškimas apie platesnius įgaliojimus nacionalinėms institucijoms kovoti su vadinamuoju „maisto apartheidu“ gali reikšti, jog Europos Komisija neturi pakankamai svertų pati užkirsti kelią šiai problemai ir taip bando nusimesti atsakomybę. Lietuvos pareigūnai sako, jog dvigubų maisto kokybės standartų klausimą aukščiausiu lygiu kelia jau seniai.
Apie euro zonos šalių integraciją
„Mums nereikia paralelinių struktūrų. Mums nereikia biudžeto euro zonai, tačiau mums reikia stiprios euro zonos biudžeto eilutės pačiame Europos Sąjungos biudžete. Man taip pat nepatinka idėja turėti atskirą euro zonos šalių parlamentą. Euro zonos parlamentas yra Europos Parlamentas.“
Taip Europos Komisija atsitraukė nuo idėjos kurti bendrą euro zonos šalių parlamentą ir biudžetą, kai svarstė tokią galimybę Briuselyje stiprėjus diskusijoms apie vadinamąją „kelių greičių“ Europą. Anksčiau komisijos pareigūnams kalbėjus apie galimybę turėti ir euro zonos finansų ministrą, J.C.Junckeris trečiadienį pareiškė, jog reikalinga visas Bendrijos šalis vienijanti Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybė. Lietuvos pareigūnai deklaruoja pasiryžimą eiti kartu su gilesnę integraciją pasirinkusiomis šalimis, tačiau tuo pat metu nerimauja dėl galimo ES susiskaldymo. Kai kurie Lietuvos pareigūnai sako, kad Europos Komisijos vadovo atsitraukimas nuo euro zonos šalių integracijos gilinimo gali būti laikinas ir taktinis, siekiant tai daryti palaipsniui.
Gynybos sąjunga
„2025 metais turime turėti visavertišką Europos gynybos sąjungą. Mums to reikia ir NATO to nori.“
Šis J.C.Junckerio pareiškimas gali suteikti dar vieną impulsą pokalbiams apie gilesnę ES integraciją gynybos srityje, tačiau šiai diskusijai įgaunant pagreitį daugelis ekspertų pasigenda konkrečių pavyzdžių, kaip tai gali atrodyti praktiškai. Vilnius kol kas neutraliai stebi diskusijas apie Europos gynybos sąjungos ateitį, tačiau vis dar nerimauja, jog Bendrijos šalims sustiprinus bendradarbiavimą Europoje gali sumažėti vienos Jungtinių Valstijų vaidmuo Europos saugumui. Lietuva remia Briuselio pastangas kurti Europos gynybos fondą, kuris, Europos Komisijos teigimu, leistų šalims efektyviau investuoti į kuriamą ir įsigijamą ginkluotę.
Klausimas dėl daugumų
„Visiškai palaikau, kad dėl bendros konsoliduotojo pelno mokesčio bazės, PVM, skaitmeninės industrijos mokesčio ir finansinių sandorių mokesčio spręstume kvalifikuota dauguma.“
Tai palengvintų įgyventinti Europos Komisijos siekį didinti Bendrijos šalių integraciją mokesčių srityje, nes tuomet pakeitimams priimti nereikėtų balsuoti vieningai. Tai neleistų skeptiškai bendrą ES mokesčių politiką vertinančiai Lietuvai vienašališkai blokuoti jai nepalankių iniciatyvų. Lietuvos pareigūnai teigia, kad mažesni mokesčiai gali būti vienu iš svarbių šalies konkurencinių pranašumų.
Pamiršo Rytų Partnerystę?
„Jeigu norime daugiau stabilumo mūsų kaimynystėje, turime išsaugoti patikimą plėtros perspektyvą Vakarų Balkanų šalims.“
Komisijos vadovas kalbėjo apie narystės ES perspektyvą tokioms šalims, kaip neseniai į NATO įstojusi Juodkalnija, bet savo kalboje neskyrė dėmesio Rytų partnerystei. Tai nuvylė Lietuvos pareigūnus, nes Vilnius yra vienas aktyviausių Rytų partnerystės programos rėmėjų. Diplomatai teigia, kad lapkritį vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui neplanuojama itin ambicingų idėjų ar paramos mechanizmų, o susitikimo turinys bus deklaratyvus, todėl Rytų partnerystės vizijos negalėjęs pasiūlyti J.C.Junckeris jos ir nepaminėjo. Vilnius siekia, jog ES patvirtintų finansinės paramos investicijų planą smulkiam ir vidutiniam Ukrainos verslui ir norėtų, jog šio plano idėjos atsispindėtų lapkritį vyksiančio susitikimo deklaracijoje.
