Pastarieji septyneri metai Lietuvai nebuvo lengvi. Pasaulinė ekonominė krizė supurtė ir šalies ūkį. Susitraukė ne tik valstybės iždas, bet ir savivaldybių biudžetai. Kita vertus, per tą laikotarpį daugelis Lietuvos regionų labai pasikeitė, atsinaujino, išgražėjo, naudą pajuto šimtai miestų, miestelių, kaimo vietovių gyventojų. Tokios permainos tapo įmanomos, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Svarbią Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonių dalį administruoja Vidaus reikalų ministerija. Šių priemonių projektams 2007–2013 m. laikotarpiu buvo skirta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Šiuo metu 296 projektai už daugiau nei 676 mln. Lt jau yra baigti, 227 projektai, kurių bendra vertė daugiau nei 628 mln. Lt – baigiami įgyvendinti. .
Džiuginantys pokyčiai regioniniuose centruose
Lietuvoje kaip regioniniai centrai yra išskirti 7 miestai: Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai, Utena ir Visaginas. Tai miestai, kurie gali atlikti regioniniai ekonomikos augimo centrų funkcijas ir užtikrinti tolygesnę teritorinę plėtrą. Daugiamilijoninės investicijos skiriamos kompleksinei šių miestų plėtrai, urbanistinės infrastruktūros rekonstravimui ir pritaikymui verslo ir gyventojų poreikiams. Per 2007 – 2013 m. laikotarpį regioniniai ekonomikos augimo centrai gavo daugiau kaip 415 mln. Lt ES paramos. Iki 2015 m. pabaigos pagal šią priemonę numatoma įgyvendinti 75 kompleksinės plėtros projektus. Iš skirtos sumos jau panaudota daugiau nei 338 mln. Lt ES fondų lėšų. Visiškai įgyvendintas 41 projektas.
Alytaus šuolis
Vienas iš lyderių panaudojant ES paramą tarp regioninių centrų yra Alytus. Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ čia įgyvendinta projektų už daugiau kaip 103 mln. Lt. "Europos Sąjungos parama padėjo Alytui atsinaujinti iš pagrindų. Kompleksiškai sutvarkyta miesto centrinė dalis, Dainavos gyvenamasis kvartalas ir dar keletas miesto teritorijų, kur dabar gyventi daug gražiau, patogiau, saugiau, o ir atvykstantiems svečiams tokie pokyčiai akį džiugina. Sutvarkyta labai svarbi ir reikšminga Alytaus miesto aktyvaus poilsio zona – gražiame gamtos prieglobstyje esantis miesto stadionas, muziejaus pastatas, Didžiosios Dailidės ežero aplinka, statomas dviračių, pėsčiųjų tiltas per Nemuną. Dabar alytiškiai turi daug puikių vietų, kur gali aktyviai leisti laisvalaikį, ilsėtis. Taip pat sutvarkyta trijų pramonės zonų infrastruktūra pagerino verslo aplinką, pagerėjo sąlygos plėsti verslą ar steigti naują", - sako Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.
Ar probleminės teritorijos išsprendė savo problemas?
Kita svarbi 2007 – 2013 m. laikotarpio ES investicijų dalis teko 14 probleminių teritorijų: Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių rajonų ir Druskininkų savivaldybėms. Jos paramos laikotarpio pradžioje susidūrė su didžiausiomis socialinės atskirties problemomis. Šiose savivaldybėse buvo tvarkoma miestų aplinka, kompleksiškai plėtojami miestų traukos centrų, kultūros, laisvalaikio, bendruomeninės infrastruktūra, ypatingai palankiomis sąlygomis renovuojami daugiabučiai gyvenamieji namai, plečiamas socialinio būsto fondas. Probleminėms teritorijoms iš viso skirta daugiau kaip 311 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.
Probleminėse teritorijose projektai įgyvendinami pagal tris Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones. Pagal priemonę „Probleminių teritorijų plėtra“ iki 2015 m. pabaigos bus įgyvendintas 41 projektas už 110 mln. Lt. Užbaigus priemonės „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ projektus bus atnaujinta 360 daugiabučių ir pagerintos būsto sąlygos daugiau nei 11 tūkstančių asmenų. Priemonės „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“ projektais siekiama padidinti ar pagerinti savivaldybių socialinio būsto fondą. Iki ateinančių metų pabaigos bus naujai įrengti 276 ir atnaujinti 275 socialiniai būstai, juose apsigyvens 1048 asmenys.
Jonava kratosi problemų
Iš probleminių teritorijų Jonavą pasiekė didžiausios ES fondų investicijos – daugiau kaip 55 mln. Lt. Mieste sutvarkytos Santarvės ir Sąjūdžio aikštės, Joninių slėnis, viešoji Kauno gatvės aplinka, Neries upės krantinė ties Panerių gatve, teritorijos tarp atnaujinamų daugiabučių namų Kosmonautų kvartale, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, iki 2015 metų pabaigos bus renovuoti 44 daugiabučiai gyvenamieji namai, įrengti 64 socialiniai būstai. Jau šeštas mėnuo buvusiame bendrabutyje, kuris pritaikytas socialiniam būstui, gyvena Inga Puodžiūnienė su vyru. „Mes vis dar negalim atsidžiaugti savo naujuoju butu. Šiltas, patogus būstas pritaikytas neįgaliesiems – įrengtas specialus keltuvas. Man tai labai svarbu, nes aš judu tik su invalido vežimėliu. Jį keltuvas pakelia į mūsų butą antrame aukšte. Ir mokėti už naująjį butą reikia nedaug. Dabar mokam perpus mažiau negu už anksčiau nuomotą butą“, - naujo socialinio būsto privalumus vardija jonaviškė.
Įvairesnė ūkinė veikla kaime
ES struktūrinių fondų parama padeda gerinti vietos bendruomenių gyvenimą ir verslo plėtrą kaime. Įvairių regionų kaimo vietovėse, kuriose gyvena ne daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų modernizuojami viešieji pastatai, jie pritaikomi kuriamam smulkiajam verslui, amatams, bendruomenių poreikiams, socialinėms paslaugoms. Taip pat kuriamos ir atnaujinamos viešajam poilsiui, laisvalaikiui, sportui ir kultūrai skirtos zonos. Priemonės „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ projektams iš viso skirta bemaž 347 mln. Lt ES fondų lėšų. Iki 2015 m. pabaigos pagal šią priemonę numatoma įgyvendinti 213 kompleksinės plėtros projektų, 120 projektų jau baigti.
