Mano kaimynas nuolat rūko balkone ir dūmai veržiasi pro mano kambario langą. Bandžiau prašyti, kad rūkytų kitur, tačiau jis pasiuntė mane labai toli... Ar galima rūkyti balkone, ar mano kaimynas nepažeidžia įstatymų?
Virginija Z.
Atsako Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados viršininkas Eugenijus Takuševičius.
Mano namai – mano taisyklės
Pasirodo, kad apkaltinti žmogų, kuris rūko išlindęs pro langą ar balkone, nėra taip paprasta. Pašnekovas teigia, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsakomybė už rūkymą namuose nėra numatyta.
Tačiau peržengei namų slenkstį – pamiršk savo teises. Tabako kontrolės įstatyme nustatyta, kad „draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Taigi, daugiabučių namų gyventojai gali skųstis dėl namo laiptinėje rūkančių, nuorūkas mėtančių ar laiptinę teršiančių kaimynų elgesio.
Nerūkymo zonos
Visoje Lietuvoje, draudžiama rūkyti bendro naudojimo patalpose, maitinimo įstaigose, švietimo įstaigų teritorijose. Beje, prieš kelerius metus Savivaldybės tarybos sprendimu Šiauliuose buvo išrinktos dar penkios nerūkymo zonos: Prisikėlimo aikštė, skveras prie Savivaldybės, Beržynėlio parkelis, Prūdelio ir Rėkyvos paplūdimiai. Kiek paradoksalu, tačiau net šiose nerūkymo zonose yra įrengtos specialios vietos rūkaliams.
Pažeidėjų yra, bet pareigūnai nelinkę jų griežtai bausti
E. Takuševičius teigia, kad tuomet, kai Savivaldybė patvirtino nerūkymo zonas, per vasarą buvo paskirtos 25 nuobaudos tiems, kurie rūkė draudžiamose zonose. Pašnekovo nuomone, rūkaliai dar nežinojo apie nerūkymo zonas, todėl nesilaikė taisyklių. Kai nerūkymo zonose buvo pakabinti įspėjimai apie draudimą rūkyti, pažeidėjų ženkliai sumažėjo.
Šiemet Šiaulių miesto policija 12 kartų skyrė nuobaudas už rūkymą laiptinėse, 20 kartų – švietimo įstaigų teritorijose. Įdomus faktas, kad nuobaudos buvo skiriamos ne tik moksleiviams, bet ir švietimo įstaigų darbuotojams. Tiesa, dažniausiai pažeidėjai gailėdavosi dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašydavo, pakeldavo nuorūkas, tad būdavo tik įspėjami.
Paprastai už rūkymą draudžiamose zonose skiriama bauda nuo 20 iki 50 litų. Jei rūkalius neigia savo kaltę, nepagarbiai elgiasi su pareigūnais, akivaizdžiai mėto nuorūkas, spjaudosi ar kitaip teršia aplinką, gali gauti baudą iki 2 000 litų.
Patarimai daugiabučių gyventojams
E. Takuševičius gyventojams pataria nesivelti į konfliktus su kaimynais: „Reikia žiūrėti į ateitį. Juk gyvensi su jais tame pačiame name. Nemalonu vieniems į kitus kreivus žvilgsnius mėtyti“. Pašnekovas tikina ir pats draugišku pasikalbėjimu išvengęs nesusipratimų su laiptinėje rūkančiais kaimynais.
Jei vis dėlto kaimynai nereaguoja, aptarkite problemą bei galimus jos sprendimo būdus namo laiptinės ar gyventojų susirinkime, pasikvieskite į jį teritoriją prižiūrintį apylinkės inspektorių. Jeigu minėtos priemonės neveiksmingos, parašykite pareiškimą ir perduokite jį policijos nuovadai pagal savo gyvenamąją vietą.
Beje, policija ėmėsi prevencinių priemonių – Šiaulių miesto daugiabučių laiptinėse iškabino 500 stendų su skelbimais apie nuobaudas už triukšmavimą ir rūkymą. Pašnekovas juokauja, kad neretai tuos skelbimus nuplėšo patys pažeidėjai.
Užrašė Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
