Pagaliau rudens atostogos! Šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių daugiau nei savaitei užvers mokyklų duris ir nors trumpam pabėgs nuo mokyklinių rūpesčių. Vienas kitas išvyks pas močiutę ar senelį, o dauguma praleis vieni namuose... Su kompiuteriu.
Kiekvienos atostogos keičia ne tik nusistovėjusią tvarką namuose, bet įneša chaoso ir įtampos, o ypač kai namuose lieka vieni vaikai su XXI amžiaus aukle – kompiuteriu. Dirbantys tėvai dažniausiai net nelabai įsivaizduoja kiek laiko jų vaikas praleidžia virtualioje erdvėje, su kuo jis bendrauja ir apie ką.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė perspėja tėvus, kad interneto naudojimas daugiau kaip 20 valandų per savaitę gali sukelti priklausomybę internetui.
Pagrindiniai šios priklausomybės simptomai yra:
noro bendrauti nebuvimas;
kompiuterio naudojimas malonumui ar pasitenkinimui gauti, sumažinti įtampai;
sudirgimas ar depresiškumas negalint pasinaudoti kompiuteriu;
per didelis išlaidavimas perkant kompiuterinę įrangą, programas ar kompiuterinę literatūrą;
mokyklinių, darbinių ar šeimyninių įsipareigojimų nepaisymas;
melavimas kalbant apie sugaištą prie kompiuterio laiką;
padidinta rizika prarasti tarpasmeninius ryšius, akademinius tikslus;
nesėkmingos pastangos kontroliuoti darbo su kompiuteriu laiką...
Jaunesnio amžiaus vaikų tėveliams Visuomenės sveikatos biuro psichologė primena, kad vaikai yra ypač jautrūs kompiuteriniams žaidimams ir greitai gali „užkibti“.
Svarbu tėveliams prisiminti, kad:
maži vaikai nesugeba atskirti tikrojo pasaulio nuo virtualaus;
atsiranda judėjimo stoka, siaurėja regos lauko plotas, sunku išlaikyti pusiausvyrą;
kompiuteris neugdo vaizduotės ir išradingumo;
neišmoksta viso, ką pajuto, išgyveno, sugalvojo susieti tarpusavio ryšiais;
neišmoksta atskirti reiškinių priežastis ir pasekmes;
atsiranda apgaulingas tikrovės vaizdavimas: rezultatą gauni neįdedant pastangų, savo asmeninių jėgų;
gali užvaldyti visagalybės iliuzija, netikras gyvenimas;gali atsirasti Intymumo iliuzija (skiriasi bendravimas virtualioje ir realioje tikrovėje).
Specialistai pastebi, kad vaikas negaunantis pakankamai saugumo ir šilumos namuose, gali būti emociškai labiau prisirišęs prie interneto draugų, pokalbių, virtualaus bendravimo, įtraukiančių, „pririšančių“ žaidimų. Yra pastebėta, kad labiausiai pažeidžiami internetinėje erdvėje vaikai, paaugliai, kurie yra vieniši, išgyvenantys dėl nesutarimų šeimoje; nepasitikintys savimi, prieraišūs, jautrūs įspūdžiams; siekiantys bendravimo ir turintys bendravimo problemų; siekiantys atsiriboti nuo išorinių sunkumų, nesaugūs; turintys daug laisvo laiko...
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė siūlo tėveliams testą, kuris padės išsiaiškinti kiek erdvės kompiuteris užima Jūsų vaiko (o gal ir Jūsų paties ) gyvenime. Visiems, surinkusiems 5 ir daugiau teigiamų atsakymų vertėtų susimąstyti, kas valdo Jūsų gyvenimą – Jūs ar kompiuteris.
Testas „Ar jau „įtrauktas“?
Ar jautiesi įtrauktas interneto, galvoji apie buvusią veiklą ir tik lauki, kada vėl prieisi prie kompiuterio?
2. Ar jauti poreikį būti internete vis ilgiau siekiant gauti malonumą?
3. Ar jau keletą kartų bandei kontroliuoti, mažinti arba mesti iš vis naudojimąsi internetu?
4. Ar jautiesi pavargęs, depresiškas, be nuotaikos, ar susierzini bandydamas nutraukti interneto
vartojimą arba mesti iš viso?
5. Ar užsibūni internete ilgiau, nei planavai prisijungdamas?
6. Ar rizikuoji netekti svarbaus ryšio, darbo, išsilavinimo ar karjeros galimybių dėl pripratimo prie interneto?
7. Ar melavai šeimos nariams, gydytojui ar kitiems, stengdamasis paslėpti savo potraukį internetui?
8. Ar naudoji internetą kaip būdą pabėgti nuo problemų arba tokių jausmų kaip bejėgiškumas, kaltė, nerimas, depresija?
Kad atostogos nevirstų „atostogomis virtualioje erdvėje“ specialistai pataria tėveliams sureguliuoti dienotvarkę pagal vaiko amžių: miego režimą, tinkamą fizinį krūvį, laiką gryname ore, atkreipti dėmesį kiek ir kaip kritikuojame savo atžalas, kaip dažnai pagiriame ar leidžiame laimėti, patirti džiaugsmą realiame kasdieniniame gyvenime, kiek skatiname vaikų bendravimą su draugais ir kiek patys esame nuoseklūs sau patiems ir kitiems.
Smagių atostogų!
