Kodėl žmonės pavasarį irgi serga depresija. Juk atrodo keista, kad ši liga gali apimti ir pavasarį, kai atsigauna gamta, daugėja šviesos, viskas sužydi? R.T.
Psichikos sveikatos specialistai yra pastebėję, kad, praėjus žiemai ir pagerėjus orams, pagausėja depresija sergančių pacientų, taip pat padaugėja savižudybių, rašo psichologija-jums.lt
Psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė:
Depresijos priežastys gali būti labai įvairios, kiekvienam žmogui skirtingos. Gali susidėti keletas veiksnių, kai žmogus pasako: „Viskas, daugiau nebegaliu“. Depresija gali atsirasti sergant lėtinėmis ligomis arba persirgus kita liga, dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo ar pasikeitimo (pavyzdžiui, pastojus ar po gimdymo).
Pavasario-vasaros depresijos priežastys nėra aiškios. Galvojama, kad kai kurie žmonės gali jautriau reaguoti į šviesą ar padidėjusį šilumos kiekį. Svarbios ir psichosocialinės priežastys. Vieniši žmonės pavasarį, kaip ir švenčių metu, labiau pajunta vienatvę, dažniau matydami išėjusias pasivaikščioti jaunas poreles ar mamas su vaikais. Šiuolaikinė komercinė aplinka taip pat primena šiltuoju metu laiku atsirandančias galimybes linksmintis gamtoje ar išvykti atostogų. Ne visi turi tam galimybę, ir tai gali kelti liūdesį ir stresą.
Reikėtų žinoti, kad depresija gali būti nevienoda: vieniems žmonėms gali pasireikšti visi išvardinti simptomai, kitiems – tik keli iš jų. Dažnai depresija vadinamas bet koks liūdesys ar nusivylimas, tačiau jeigu tokios nuotaikos po vienos ar kelių dienų praeina, tai dar ne depresija.
Taigi kas būdinga depresijai:
bloga nuotaika; sumažėja susidomėjimas veikla, kuri iki tol patiko; nuovargis ar energijos stoka; jausmas, kad esi nevertingas ar beviltiškas; susilpnėjusi dėmesio koncentracija, negalėjimas priimti sprendimų; kylančios mintys apie mirtį arba savižudybę.
Pavasario ir vasaros sezoninė depresija kai kuriais požymiais skiriasi nuo depresijos, pasireiškiančios rudenį ir žiemą. Be aukščiau paminėtų bendrų depresijos simptomų, pavasario depresijai dar būdinga:
nemiga; pablogėjęs apetitas; svorio mažėjimas; dirglumas, sujaudinimas; nerimas.
Jeigu liūdesys ir nusivylimas užsitęsia kelias savaites ir ilgiau, o jums nebesinori daryti to, kas anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą, ieškokite pagalbos. Ypač svarbu kreiptis į specialistą, jeigu:
pradėjote blogiau miegoti, negalite prisiversti atsikelti iš lovos ar atlikti paprasčiausių buities darbų (nusiprausti, susišukuoti, apsitvarkyti), sumažėjo apetitas, jaučiate neviltį, galvojate apie savižudybę arba ėmėte paguodos ir atsipalaidavimo ieškoti vartodami alkoholinius gėrimus.
Kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichiatrą, kurį galite rasti poliklinikoje esančiame psichikos sveikatos centre. Taip pat galite ieškoti privačiai dirbančių psichologų, psichoterapeutų ar psichiatrų. Specialistas, išgirdęs jūsų pasakojimą apie depresijos požymius, nuspręs, ar jums reikalingas gydymas vaistais, ar reikia psichoterapijos, o gal ir viena, ir kita.
Sunkios depresijos atveju vien pasikalbėjimų ar psichoterapijos neužtenka, reikia vartoti ir vaistų. Iš kitos pusės, psichoterapija – tai ne vien išklausymas, bet ir tam tikri būdai spręsti problemas, kurias atsineša žmogus, ir apie tuos būdus reikia žinoti ir nusimanyti, kaip pritaikyti.
Svarbu žinoti, kad vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, ir nenutraukti gydymo, net jei atrodo, kad būklė negerėja. Kad gautumėte tikslią informaciją apie gydymą, visus iškylančius klausimus reikia užduoti gydytojui, o ne aptarinėti su draugais ar skaityti internete.
Ką daryti ir ko nedaryti sergant depresija:
Neužsidarykite, bendraukite su jums svarbiais žmonėmis. Užsiimkite kokia nors nesunkia veikla: nueikite į kiną ar kitą smagų užsiėmimą. Nepriimkite svarbių sprendimų (pvz., dėl skyrybų, darbo keitimo ar pan.). Kol sergate depresija, jūsų mąstymas gali būti ne visai aiškus, todėl priimti sprendimai gali būti klaidingi. Pasitarkite su artimaisiais, kurie jus gerai pažįsta ir gali objektyviau įvertinti situaciją. Kasdien padarykite lengvą mankštą: ji suteiks jums daugiau energijos ir pasijusite geriau. Valgykite subalansuotą ir sveiką maistą. Pakankamai miegokite. Užsibrėžkite nedidelius tikslus, nes galite turėti mažiau energijos. Dideles užduotis suskirstykite nedideliais etapais, nustatykite prioritetus ir darykite tiek, kiek galite. Žinokite, kad nuotaika gali pradėti gerėti laipsniškai, ne iškart. Nesitikėkite greitų stebuklų. Dažnai gydantis nuo depresijos miegas ir apetitas pradeda gerėti anksčiau, nei pagerėja nuotaika.
