„Labai svarbu, kad specialiųjų poreikių turintys žmonės galėtų judėti mieste, važiuoti skirtingų rūšių transportu ir jaustis patogiai. Tai svarbiausias klausimas“, – pabrėžia susisiekimo viceministras Vladislovas Kondratovičius.
Skirtinguose miestuose – skirtingi prioritetai
Savivaldybės darnaus judumo planuose numatė skirtingus prioritetus. Tauragės miesto savivaldybė žada daug dėmesio skirti tiek miesto infrastruktūrai, tiek viešajam transportui. Įgyvendinant visus projektus atsižvelgiama ir į negalias turinčių žmonių poreikius. „Jau šiuo metu turime dešimt autobusų su liftais neįgaliųjų vežimėliams. Jie veža keleivius tiek miesto, tiek priemiesčio maršrutais“, – sako Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius.
Netrukus visiems patogių transporto priemonių mieste bus daugiau. Tauragiškiai vieni pirmųjų Lietuvoje turės galimybę važinėti elektrinėmis transporto priemonėmis, pritaikytomis ir žmonėms, turintiems judėjimo, regos ar klausos negalią. Visose naujai įsigyjamose transporto priemonėse įrengtos garso ir vaizdo informavimo sistemos. Penkis autobusus Tauragės autobusų parkas įsigis už Lietuvai 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu skirtas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšas, dar du – iš regioninių fondų lėšų. „Autobusai miesto gatvėse turėtų pasirodyti dar iki šių metų pabaigos“, – žada R. Martinavičius.
Pasak Tauragės miesto savivaldybės Turto, plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Genovaitės Pukelytės, Tauragės savivaldybė darnaus judumo planą parengė viena pirmųjų Lietuvoje. Jame įrašytos nuostatos jau pradėtos įgyvendinti. „Įrengėme liftą savivaldybės pastate, apšvietimą pavojingiausiose miesto sankryžose. Taip pat tvarkome šaligatvius, nuovažas, įvažiavimus. Darnaus judumo plane numatyta, kad visi viešosios paskirties pastatai turėtų būti su liftais, kad į juos galėtų patekti negalią turintys žmonės“, – teigia specialistė.
Visose viešojo transporto stotelėse bus įrengtos kontrastingos švieslentės, kad keleiviai galėtų matyti informaciją apie atvykstančią transporto priemonę. Be to, bus sutvarkyta ir stotelių infrastruktūra, privažiavimai prie jų, užtikrintas tinkamas šaligatvio bortelių aukštis ir pan. „Veiksmų planas numatytas iki 2030-ųjų. Bus įrengti dviračių takai, šaligatviuose žymos regos negalią turintiems žmonėms, įrengti šviesoforai avaringiausiose sankryžose“, – vardija G. Pukelytė.
Jos teigimu, universalus dizainas reikalingas ne tik negalią turintiems žmonėms. „Mūsų visuomenė sensta, mieste matyti vis daugiau neįgaliųjų vežimėliais ar vaikštynėmis judančių žmonių, todėl savivaldybės požiūris į infrastruktūros pritaikymą – labai teigiamas, neįgalieji turi turėti galimybę patekti į renginius, viešąsias erdves. Universalus dizainas patogus visiems – tiek mamai su kūdikio vežimėliu, tiek sunkiau judančiam senjorui. Mūsų savivaldybės parengto darnaus judumo plano tikslas – kad žmonės gyventų sveikiau, daugiau judėtų, vaikščiotų pėsčiomis, važiuotų dviračiais ar paspirtukais“, – kalba G. Pukelytė.
Klaipėdos miesto darnaus judumo planas pelnė apdovanojimą už ambicingiausią darnaus judumo viziją mieste. Netrukus Klaipėdoje turėtų atsirasti ir elektriniai autobusai, kurie bus pritaikyti negalią turintiems žmonėms. Jie gaminami čia pat, UAB „Vėjo projektai“ gamykloje. Unikalų „Dancer“ autobuso projektą sukūrė lietuviai.
Pasak bendrovės „Vėjo projektai“ generalinio direktoriaus Alvydo Naujėko, klaipėdiškių sukurtas autobusas tausos aplinką ir prisidės prie žmonių sveikatos – naujosios kartos išmaniojo autobuso „Dancer“ kėbulas gaminamas iš perdirbtų PET butelių. Elektros energija Klaipėdoje važinėsiantiems autobusams bus tiekiama iš vėjo jėgainių. Transporto priemonės salonas erdvus, patogus visiems, kiekviename autobuse bus nešiojamasis defibriliatorius.
V. Kondratovičius pabrėžia, kad rengdami darnaus judumo planus miestai susidūrė su įvairiais iššūkiais. Bene daugiausia jų būta Vilniuje. Sostinę skiria upė, miestiečius vargina didžiulės automobilių spūstys. Jų išvengti padėtų ne tik gerai funkcionuojantis, bet ir ekologiškas bei visiems žmonėms pritaikytas viešasis transportas.
„Vilniaus miesto plane – daug originalių, net drastiškų sprendimų. Daug žaliųjų zonų, numatytas vidaus degimo variklių apribojimas, automobilių statymo apmokestinimas. Tai galbūt nėra populiaru, vis dėlto prisideda prie švaresnės aplinkos. Daug dėmesio skiriama ir žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių“, – sako viceministras.
Tomas Hanksas
Clintas Eastwoodas
Leonardas DiCaprio
Į svarstymus įtraukti ir neįgaliųjų atstovai
V. Kondratovičiaus teigimu, svarstant miestų darnaus judumo planus, Susisiekimo ministerija sudarė darbo grupę, į kurią įėjo visų suinteresuotų grupių, taip pat – ir negalią turinčių žmonių atstovai. „Išklausomos visos pusės, buvo stengiamasi atsižvelgti į pastabas, kad planai būtų realūs, konkretūs. Universalus dizainas turi tapti privalomu principu. Darnaus judumo planai sukurti tam, kad visi žmonės judėtų ir savo miestuose jaustųsi patogiai“, – teigia susisiekimo viceministras.
Jo teigimu, klausimų dėl aplinkos ir infrastruktūros pritaikymo žmonėms, turintiems negalią, jau beveik nebekyla. „Nesvarbu, kiek kainuoja, privalome miestus pritaikyti visiems. Be abejo, skirtingose vietovėse darnaus judumo planų sprendiniai nėra vienodi. Yra miestų, kuriuos gali pereiti skersai išilgai per pusvalandį – iššūkiai juose visai kiti nei didmiesčiuose. Esmė ta, kad keičiasi valdžios atstovų, visuomenės suvokimas apie aplinkos prieinamumą“, – pabrėžia viceministras.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė dalyvavo svarstant visų miestų darnaus judumo planus. Pasak jos, visi planai buvo skirtingi, nes kiekvienos savivaldybės atstovai geriausiai žino, ko reikia jų miestui, žmonėms. „Deja, kai kuriuose planuose prirašyta labai daug abstrakčių dalykų, o suvokti esmę, kas bus daroma specialiųjų poreikių turinčių žmonių labui – sunku“, – įspūdžiais dalijasi R. Kavaliauskaitė.
Vis dėlto, jos teigimu, labai svarbu ne tik tai, kas numatyta planuose, bet ir kaip jie bus įgyvendinti. „Darnaus judumo planai patvirtinti, geri jie ar blogi – kitas klausimas. Kur kas svarbiau – kas vykdys juose numatytų nuostatų įgyvendinimo stebėseną? Visi žinome, kaip daug kas pas mus daroma dėl „paukščiuko“, – sako prezidentė.
Pasak jos, sostinėje dirbantiems specialistams sunku sekti tai, kas vyksta rajonuose. Į neįgaliųjų draugijų vadovus regionuose neretai kreipiasi verslininkai ar valdžios atstovai prašydami paaiškinti, kaip turi būti pritaikytas vienas ar kitas pastatas, kaip sutvarkyta infrastruktūra, kad būtų patogu negalią turintiems žmonėms. Todėl labai svarbu rajonuose rengti specialistus, kurie ne tik išmanytų universalaus dizaino principus, bet ir gebėtų taikyti juos praktiškai.
„Mūsų manymu, kiekviename regione turėtų būti bent po dešimtį specialistų, kurie stebėtų, kaip darnaus judumo planuose numatytos nuostatos įgyvendinamos realybėje. Tik tuomet išvengsime klaidų, kai net naujai statomi ar renovuojami pastatai ir infrastruktūra nepritaikoma žmonėms, turintiems negalią“, – sako R. Kavaliauskaitė.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
