Labai reikalingi tokie straipsniai. Net ir turint kitokią nuomonę, reikalingos diskusijos. Žmogui būtinos vertybinės nuostatos bei giluminis suvokimas Kas Kam ir Kodėl ? yra mūsų gyvenime. Išaugę iš vaikiško amžiaus pamirštame patys sau užduoti klausimus ir užplūdusią informaciją nespėjame įsisavinti kritiškai. Taigi tiesiog plaukiame pasroviui nesusimastydami.

turėtų būti davatkoms iš sakyklos paskaitytas. Daug, ir praktiškai apie nieką.

džiaugiasi išgirdęs „prabudusį“ Kazimierą. Gerbiu autorių kaip padorų lietuvį, mokslininką, socialai atsakingą verslininką, net spėjusį pabūti šiokio tokio „bet kokio“ kolūkio pirmininku bei „bankininku“. Pripažįstu, kad autoriaus straipsnis turi giluminę, diskutuotiną ir budinančią mūsų Lietuvos krikščionybės istorinį pažinimą, reikšmę...

Jei žmogus neturi bendruomenės ( t.y. bendrybės ) jausmo, visos visuomeninės formacijos ir santvarkos neduos teisingumo. Pas lietuvius šitas jausmas yra tik šeimos ir giminės lygyje, nesame subrendę bendravimui tautos lygmenyje, ir iš solistų gero choro dar niekam nepavyko padaryti. Tas dar turės išsivystyti ateityje, o kriminalinis pasaulis kol kas lenkia šiuos procesus, bet su laiku jo potencialas baigsis.

Neišvengiamai turime grįžti prie bendruomeninės santvarkos.Jos pagrindas-žemė nepriklauso niekam, arba -visiems , gyvenantiems teritorijoje, apibrėžtoje valstybės sąvoka.Žeme gali naudotis visi, mokantys valstybei tam tikrą mokestį.Kiekvienam žmogui turi būti suteikiama teisė neatlygintinai naudotis iki 1 ha sklypu kaime, mieste-vieno gyvenamojo namo statybai.
Kiekviena šeima privalo turėti būstą-namą ar butą.Vienai šeimai turėtų priklausyti tik vienas būstas.
Jaunimui (pirmasis) būstas kaime gali būti statomas iš pigių medžiagų , talkos būdu.
Finansai valdomi tautos labui, skolinami pagal poreikius , jokių lupikavimų (palūkanų).
Tokiu būdu būtų panaikintas godumo troškulys .
Taip sukursime gerovės , laimės ir ramybės, savitarpio pagalbos visuomenę.