„Sporte - bene daugiausia Lietuvos sėkmės pavyzdžių,“ - sako Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
„Baigiasi 2011-ieji. Jie nebuvo lengvi, tačiau tikrai turime kuo pasidžiaugti. Prieš Pekino olimpines žaidynes gruodžio pradžioje olimpinius normatyvus buvo įvykdę 25 mūsų sportininkai, o šiemet galimybę dalyvauti Londone jau iškovojo 34 atletai. Tai rodo, kad, rengiantis žaidynėms, lėšos nenuėjo veltui, sportininkai parodė didelį meistriškumą.
Prognozuojame, kad Londono olimpinėse žaidynėse pirmas–aštuntas vietas pretenduoja užimti 14 Lietuvos sportininkų (komandų), o per parolimpines žaidynes tikėtina bus iškovoti du medaliai.
Visiems sportininkams, jau įvykdžiusiems normatyvus, linkiu ištvermės, o svarbiausia – pasitikėjimo savimi ir vilties, kad galima pasiekti tai, kas atrodo neįmanoma.
Linkiu, kad nė vienas mūsų sportininkas nepralaimėtų starto pozicijoje. Kiekvienas sportininkas startuodamas negali tikėtis laimėti, tarkime, bronzos medalio – reikia visuomet galvoti apie auksą ir jo siekti.
Visada labai svarbus psichologinis nusiteikimas. Lietuvoje dar dažnos nuotaikos, kad esame maži ir dėl to negabūs. Tačiau iš tikrųjų daugelyje sričių turime Lietuvos sėkmės pavyzdžių, o sporte jų – bene daugiausia.
Tuo turi vadovautis ir patys sportininkai – jie atstovauja didžiai šaliai, gali įveikti viską. Toks pasitikėjimas veda į pergalę ir suteikia jėgų. Emocinis užtaisas veikia kur kas geriau nei draudžiamų preparatų vartojimas.
Visiems būtų buvę ramiau, jeigu per Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje mūsų vyrai būtų iškovoję kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Jie keliamus reikalavimus įvykdė ir dabar dalyvaus olimpiniame atrankos turnyre. Krepšininkams linkiu didelės sėkmės, kad jų pastangos nenueitų veltui ir kad realizuotų ne tik mūsų visų, bet ir savo pačių lūkesčius. Linkiu, kad jie žaistų taip, kaip per pasaulio čempionatą Turkijoje, kai laimėjo bronzos medalius. Nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse, tad be jų būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos olimpinę komandą.
Iš savo kolegų užsienyje, delegacijų vadovų, ambasadorių girdėjau daug šiltų, nuoširdžių atsiliepimų apie 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimą Lietuvoje. Tai – neįkainojamas indėlis ne tik į Lietuvos įvaizdį tarptautinėje erdvėje. Tai atsakas skeptikams, teigusiems, kad Lietuva nesugebės gerai suorganizuoti šio čempionato. Pasirodo, mes galime padaryti – ir ne bet kaip, o geriausiai.
Be to, per šį čempionatą patikrinome tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą – Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, savivaldybės, „FIBA Europe“, Lietuvos krepšinio federacija, organizacinis komitetas, žmonės, dirbę renginyje, – visi dirbo sklandžiai, kokybiškai ir buvo nusiteikę padėti. Dabar mums iš tiesų būtų nebaisu kartu su Latvija ir Estija pasiūlyti rengti net olimpines žaidynes.
Kai manęs paklausia, kokių departamentas turi problemų, atsakau: jų nėra. Yra daug darbo, kurį stengiamės padaryti. Girdime visus nuogąstavimus ir siekiame, kad keliami klausimai būtų išspręsti.
Pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skiriamo finansavimo procesas nebuvo lengvas, bet negaliu teigti, kad jis buvo prastas. Papildomai skirta lėšų iš privatizavimo fondo, o ir 2011 m. biudžetas, palyginti su 2010 m., buvo didinamas. Tad dabar, žvelgiant į 2012-uosius, biudžetas iš tikrųjų didinamas, rengiantis Londono ir Rio de Žaneiro vasaros bei Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms. Bendrų asignavimų mažinimų kontekste pagrindiniam prioritetui ir pagrindiniam 2012 m. tikslui – Lietuvos sportininkų pasirengimui ir dalyvavimui olimpinėse žaidynėse lėšos nebus mažinamos.
Lėšų mažinimas niekada neapsieina be tam tikrų nuostolių, bet tada labai aiškiai susidėlioja prioritetai. Šiandien turime padaryti tai, kad 2012 m. matytume sklandų atstovavimą olimpinėse žaidynėse be trikdžių, o sportininkams būtų sudarytos tokios sąlygos, kad jie negalvotų apie rūpesčius ir galėtų susikoncentruoti tik į treniruotes.
Norėčiau nuoširdžiai pasidžiaugti, kad šiemet buvo atiduota naudoti gana daug sporto objektų. Kūno kultūros ir sporto departamentas negali toleruoti tokių dalykų, kai statoma labai daug objektų, tačiau nė vienas nebaigiamas. Mūsų politika – konsoliduoti pinigus tiems objektams, kuriuos įmanoma baigti šiemet ar kitais metais, ir tik tuomet pradėti naujus.
Be daugiafunkcių arenų Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje, šiemet atidarytos arenos Garliavoje, Prienuose, Pasvalyje, Šakių ir Pasvalio plaukimo baseinai. Taip pat dar šiemet turi būti baigti rekonstruoti Radviliškio ir Biržų stadionai. Šie objektai skirti ne tik didelio sportinio meistriškumo treniruotėms, bet ir visų žmonių fiziniam aktyvumui ir sveikatai gerinti. Be to, per 2011 m. įrengta 12 mažesnių matmenų universalių sporto aikštelių prie mokyklų. Turint omenyje sporto infrastruktūros kontekstą, šie metai – tikrai vaisingi.
Visiems sporto žmonėms linkiu ramių, jaukių Šv. Kalėdų, o sportininkams ir treneriams – Naujuosius metus pasitikti drąsiai, su pakilia nuotaika ir ryžtu pasiekti aukščiausių gyvenimo tikslų."
