Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį baigė nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. Išvadą, ar savo veiksmais Seimo narys pažeidė Konstituciją, Teismas turi parengti per mėnesį.
„Įvyko teisminių ginčų stadija, teismas išklausė tiek patį K. Pūką ir advokatus, tiek pareiškėjo atstovą, ir yra mėnesio terminas teismui priimti išvadą ar galimą kitą sprendimą. (...) Mėnesio terminą nustato pats įstatymas, bet jei teismas sugeba greičiau sutarti dėl teksto ir jį priimti, tada gali būti ir greičiau“, – po uždaro apkaltos bylos posėdžio žurnalistams sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Bylos medžiagos klausimų KT vadovas nekomentavo, argumentuodamas uždaru posėdžiu.
„Nelabai norėčiau kalbėti apie posėdžio turinį, kadangi jis yra uždaras, turėkime kantrybės, aš manau, išvadoje surasite visus atsakymus į klausimus“, – sakė D. Žalimas.
Klausiamas, kodėl teisminiai ginčai ir baigiamosios kalbos vyko už uždarų durų, nors nebedalyvavo galbūt nuo priekabiavimo nukentėjusios liudytojos, KT vadovas atsakė, jog dėl liudytojų apsaugos. Posėdyje jų tapatybė nebuvo įslaptinta, tačiau išvadoje liudytojų pavardės nebus minimos. Liudytojų apklausa teismo posėdyje vyko praėjusią savaitę.
K. Pūkas, pirmadienį atvykęs į apkaltos bylos posėdį, kartojo, kad kaltinimai seksualiniu priekabiavimu esą sufabrikuoti, bet plačiau savo gynybos argumentų neišsakė. Išėjęs iš posėdžio žurnalistams jis sakė savo baigiamojoje kalboje pareiškęs, kad Konstitucijos nepažeidė ir priesaikos nesulaužė, o daugiau apie bylą nekalbėjo.
K. Pūko apkaltos komisijos pirmininkė Seime Dovilė Šakalienė šiek tiek atskleidė gynybos argumentus. Anot jos, K. Pūkas tvirtino, kad per apkaltos procesą Seime nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, nes negalėjo dalyvauti tam tikruose posėdžiuose, pavyzdžiui, apklausiant liudytojas.
„Pateikėme visus įrodymus ir duomenis, kad buvo užtikrintos visos K. Pūko procesinės teisės, ir jis tikrai žinojo kaltinimų esmę ir turinį“, – žurnalistams sakė D. Šakalienė.
Per pirmąjį posėdį praėjusį ketvirtadienį teismas išklausė liudininkus, K. Pūkas jame nedalyvavo, pateikęs nedarbingumo pažymėjimą.
Pirmadienį parlamentaras tvirtino, kad jo savijauta bloga, tačiau atsisakė gultis į ligoninę, jog galėtų dalyvauti baigiamajame apkaltos bylos posėdyje.
„Mane siuntė į ligoninę. Jei atsigulčiau į ligoninę, manęs nebūtų čia, vėl mane kaltintų, kad vengiu“, – sakė K. Pūkas.
KT vadovas D. Žalimas savo ruožtu pakartojo, kad pažyma buvo netinkama, be to, teismas turi ir kitų duomenų, parodančių, kad Seimo narys galėjo dalyvauti posėdyje, jei būtų pageidavęs.
D. Žalimas patvirtino, kad tą dieną, kai KT atstovai atnešė jam šaukimą į teismą, K. Pūko nebuvo namie, kaip paaiškėjo, jis tuomet buvo Daukšiuose. Žiniasklaida užfiksavo, kad čia K. Pūkas vadovavo tėvų sodybos remontui.
„Mes turėjome duomenis, konkrečius liudytojus, kurie parodė, kad tą pačią dieną, kai nuvyko įteikti K. Pūkui šaukimo į teismą, jo nebuvo namuose, jis tuo metu buvo išvykęs Daukšiuose“, – sakė KT pirmininkas.
Seimui pradėjus apkaltos procesą K. Pūkui, Konstitucinis Teismas turi pateikti išvadą, ar parlamento specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimas dar gegužę kreipėsi į KT išvados dėl K. Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos.
Dėl parlamentaro ligos užtruko ir Seime nagrinėjamas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymas panaikinti K. Pūko neliečiamybę byloje dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Prokurorai teigia, kad keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio–vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.
K. Pūkas į Seimą išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Parlamentaras teigia, kad su juo dėl pažiūrų susidorojo politiniai oponentai.
