Šalies valdžia užsimojo mažinti šešėlinę ekonomiką. Visiškai ignoruodami faktą, jog patys savo „naktine mokesčių reforma“ tą šešėlį išaugino iki neregėtų mastų, konservatoriai pasižadėjo triuškinti pogrindinį verslą. Sunku suvokti, kas dedasi ministrų galvose, tačiau „kovą" jie pradėjo ne nuo kontrabandos šulų, o nuo sąžiningai sau duoną užsidirbančių smulkiųjų verslininkų. O juk didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį ( apie 30%) sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių kontrabanda, taigi būtent čia sukasi neapmokestinti milijardai litų. Tikriausiai reikia būti konservatoriumi, kad suprastum, koks ryšys tarp turguje vargstančio doro prekeivio ir stambaus kontrabandininko. O gal tai tik gudri gerai apgalvota kovos su šešėliu viešųjų ryšių akcija – kuomet triukšmingai besivaikant mailių, sąmoningai paliekama ramybėje stambi žuvis.
Valdžia nusprendė ne tik apsunkinti gyvenimą ir taip vos kvėpuojančiam verslui, bet ir parodė visišką nepagarbą savo šalies piliečiams. Prekiauji, užsidirbi duonai – reiškia, esi kaltas. Reiškia, esi atsakingas už šešėlinę ekonomiką. Įdomu, ar projekto autoriai sutiktų bent vienai dienai apsikeisti vietomis ir užleidę savo šiltus kabinetus pastovėti turguje. Gal tuomet pradingtų noras apsunkinti ir taip nelengvą smulkiųjų prekeivių gyvenimą?
Prabilę apie kovą su šešėliu, valdžios atstovai nė neužsiminė apie mokesčių subalansavimą, skurdo mažinimą, darbo vietų kūrimą – tuos faktorius, kurie galėtų esmingai mažinti nelegalią prekybą. Kaip visada jie atmetė svarius ekspertų argumentus, pagrįstus ne fantazijomis, o rimtais tyrimais, apie tai, jog smulkūs turgaus prekeiviai yra pakankamai apmokestinti, jog į turgavietes įvežamų prekių apimtys, jų kilmė ir kokybė griežtai kontroliuojama tiek turgaus administratorių tiek ir valstybinių institucijų. Konservatoriai eilinį kartą pasirinko vėzdą (kasos aparatus turgaus prekeiviams) ir nukreipė jį į tuos, kurie dar sugeba užsidirbti duonai, išlaikyti save ir savo šeimas. Į žmones, kurie savo sunkiu sąžiningu darbu dar sugeba pragyventi Lietuvoje ir nesirenka emigracijos, ką jau padarė šimtai tūkstančių mūsų šalies piliečių. Tokia praktika konservatorių vadovavime nėra nei nauja, nei labai netikėta. Žmonės su siaubu dar pamena tuometinio konservatorių premjero Gedimino Vagnoriaus vykdytas žiaurias baudžiamąsias akcijas, kuomet už įsivėlusią techninę apskaitos klaidelę grėsė daugiatūkstantinės baudos. Ir dabar principas tas pats – jei dirbi ir užsidirbi, vadinasi kaltas. Reikia atimti, nubausti, apmokestinti. Nepatinka – emigruok arba tiesk ranką socialinei pašalpai.
Smulkieji turgaus prekiautojai šiandien dirba balansuodami ant išgyvenimo ribos. Esant tokiai bedarbystei ir emigracijai gerokai sumažėjęs pirkėjų srautas ir toliau senka. Todėl papildoma našta daugeliui smulkiųjų verslininkų gali tapti nepakeliama. Tiesa, valdžia deklaruoja kompensuosianti kasos aparatų įsigijimo išlaidas, tačiau ekspertai tvirtina, kad siūlomi prietaisai ypač jautrūs oro sąlygoms ir tiks anaiptol ne visiems prekeiviams. Jau nekalbant apie tai, kad reiks programuoti ir prižiūrėti aparatą, vesti kasos žurnalą, kam reikalingos specialios žinios. Akivaizdu, kad daugiau išlaidų ir rūpesčių išvengti niekaip nepavyks, kad ir ką sakytų valdžia. Bedarbių bei emigrantų ir taip grėsmingai gausios gretos dar išaugs, o planuojami surinkti milijardai ne tik nepapildys valstybės biudžeto, bet išgrauš jame dar didesnę skylę. Štai kuo baigsis plačiai pagarsinta konservatorių kova su šešėliu. Deja, ir vėl nukentės ne valdžia, o doras ir darbštus Lietuvos žmogus.
Prieš keletą dienų vyriausybė paskyrė 2 mln litų mokesčių mokėtojų, tame tarpe ir smulkių turgaus prekeivių, pinigų valdžios įvaizdžiui pagerinti. Dabartinės šalies ekonominės situacijos ir vyriausybės neapgalvotų verslą žlugdančių sprendimų fone tai ciniška ir apgailėtina. Valdžios įvaizdis ims kilti, o biudžetas pilnėti tik tada, kai verslui bus sudarytos palankios sąlygos, o žmogus savo darbu galės užsitikrinti orų ir sotų gyvenimą.
