Pirmoji Lietuvos premjerė, buvusi žemės ūkio ministrė ir Seimo narė, prezidento posto siekianti Kazimira Prunskienė sovietmečiu bendradarbiavo su KGB - tai patvirtino Liustracijos komisija.
"Mano galva, 300 proc. užtenka įrodymų, tik reikia norėti juos vertinti, - spaudos konferencijoje teigė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas. - Galiu asmeniškai galvą dėti ant ešafoto, kad - taip, ji bendradarbiavo."
Ketvirtadienį posėdžiavusi komisija nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bylos atnaujinimo, o į Generalinę prokuratūrą - dėl teisėjų Konstanto Ramelio (šiuo metu - Seimo nario) ir Giedriaus Baziulio veiksmų. Pastarasis nagrinėjo bylą, o parlamentaras tuo metu vadovavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui. Esą būtent K. Ramelio sprendimu vietoj susirgusios teisėjos buvo paskirtas G. Baziulis, kuris bylą iškart įslaptino.
Pasak A. Urmono, pirmieji politikės kontaktai su KGB sietini su 1979 metais vykusia jos kelione į Braziliją. Po šios kelionės prasidėjo "legalūs", turintys mokslinius tikslus, ir "pusiau legalūs" vizitai - komandiruotės į socialistinę Vengriją, į Vokietijos Federacinę Respubliką.
A.Urmono žodžiais, ekonomistės, žemės ūkio specialistės darbas buvo ypač vertinamas. Sovietų saugumo padalinys Lietuvoje esą siųsdavo ataskaitas į Maskvą, kad ji atliko didelį darbą tam tikrose srityse užsienyje, teikė naudingą mokslinę informaciją tiek apie kitas šalis, tiek apie Sovietų Sąjungos vertinimą jose.
"Iš pradžių jos pateikiama medžiaga buvo užšifruojama trijų raidžių kodu, vėliau "Šatrijos" slapyvardžiu. Nustatyta, kad agentas, dirbantis žvalgyboje (mokslinėje žvalgyboje), pasižadėjimo taip pat nerašydavo. Tuokart agentui galėdavo būti suteikiamas slapyvardis. Jei agentas tapdavo TSKP tam tikro lygmens nomenklatūroje, jo byla sunaikinama", - teigiama komisijos pranešime.
"Prasidėjus Sąjūdžiui, K. Prunskienė juvelyriškai įvertino socialinius pokyčius ir pritaikė juos savo asmeninėms ambicijoms būti valdžioje. Todėl pakartotinis KGB dėmesys ją erzino (...), - rašoma komisijos medžiagoje. - Į Lietuvą, kaip reikšmingai įtaką visuomenėje turinčiai asmenybei suvaldyti, buvo atsiųsta KGB brigada, turinti tikslą grąžinti paklydėlę į KGB gretas. K. Prunskienės šantažas byrančiai KGB nepavyko."
Liustracijos komisijos narė Jūratė Marcinkevičienė savo ruožtu stebėjosi, kad vadinamoji Šatrijos byla buvo įslaptinta ir net dabar, kai politikė siekia aukščiausio posto valstybėje, laikoma paslaptimi.
Spaudos konferencijoje nuskambėjusius žodžius K. Prunskienė pavadino nesąmone ir "siurrealistiniais vaizdeliais". "Jie gėdingai blefuoja. Kaip žmonės pasakytų - žiauriai susimovė, - teigė politikė. - Ką jie čia blūdija, nei su teise, nei su morale neturi nieko bendro. Tai yra mano priešininkų rinkimų kampanijos sudėtinė dalis, to paties persekiojimo ir susidorojimo tęsimas. Prieš kiekvienus rinkimus surandama kažkas "naujo", - tvirtino eksministrė.
Aukščiausiasis Teismas 1992 metais K. Prunskienę pripažino sąmoningai bendradarbiavus su KGB. Tuomet pripažinta, kad saugumas jai buvo suteikęs Šatrijos Raganos slapyvardį.
2002 metais tuometinė Seimo narė K. Prunskienė Vilniaus apygardos teismo paprašė panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB. 2003 m. pavasarį šis teismas po nagrinėjimo už uždarų durų paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB. Šiomis dienomis ji dar kartą kreipėsi į šį teismą - prašo paviešinti 2003 metų bylą, kurioje ji išteisinta kaip nebendradarbiavusi su sovietų saugumu.
K. Prunskienė ne kartą yra teigusi, neva jos pasirašytas pasižadėjimas yra falsifikatas, o ją sukompromituoti siekė "žinomi KGB darbuotojai, kuriems tiesiogiai vadovavo du iš Maskvos KGB viršūnių specialiai tam į Vilnių atsiųsti pareigūnai".
