Pasaulinė ekonomika į recesiją nenukryps, tačiau problemos euro zonoje užtruks.
Investicinio banko „Evli“ vyriausiasis investicijų vadovas Kimas Pessala prognozuoja, kad problemų sprendimas euro zonoje gali užtrukti ne vienus metus, o Graikijos laukia „kietas“ bankrotas. Kaip vertinate šiuos metus? Matome, kad pasaulio mastu šiais metais matysime teigiamų rezultatų, tačiau to siekiant iškils įvairių sunkumų. Pasaulinės ekonomikos augimas bus žemesnis nei ilgalaikės tendencijos, tačiau recesijos nepatirsime. Pastaroji apims Europą, o JAV rodys geresnius rezultatus – gal 2 proc. augimą, tačiau vis dar žemiau nei tendencijos. Besivystančios rinkos vis dar lėtėja, Baltijos šalyse matomas stiprus cikliškas augimas, bet jis taip pat lėtėja. Šiemet turėsime daug blogų antraščių, tačiau euro krizė spręsis. Investuotojai labiau tikės, kad su krize pagaliau bus susitvarkyta. Todėl rizikos premijos, problemiškų šalių obligacijų didelio pajamingumo lygis, skolinimosi palūkanos pradės mažėti. Tai turės didelį poveikį Baltijos ir ypač kitoms Rytų Europos šalims.
Kur investuotojai šiemet turėtų investuoti?
Dabartinėje ne itin aiškioje ekonominėje aplinkoje matome, kad augimas nebus stiprus. Tokiu atveju investuotojai mėgsta instrumentus, kurie teikia stabilias pajamas: įmonių obligacijos su aukšta kupono norma, ypač Europos įmonių aukšto pajamingumo obligacijos, įvertintos nuo B iki BB reitingų. Jų pajamingumo lygis siekia apie 12 procentų. Taip pat įdomios kai kurios ciklinės akcijos, pavyzdžiui, besivystančiųjų rinkų. Joms buvo suduotas itin stiprus smūgis, todėl kai rinkose atsiras daugiau aiškumo, investuotojai vėl pradės investuoti į besivystančias rinkas. Kinija bus įdomi, o Rusija gali turėti problemų, be to, šiemet ten vyks rinkimai, o investuotojai nemėgsta politinės nežinomybės. Teigėte, kad euro krizė gali užtrukti iki trejų metų. Jos problemoms išspręsti gali prireikti daug metų. Euro zonos šalys turi per daug skolų, jų deficitai taip pat yra per dideli. Todėl pirmasis klausimas turėtų būti deficitų mažinimo. Tačiau čia kyla problema. Lengviausias būdas to pasiekti – ekonomikos augimas. Šiuo metu taikant daug taupymo priemonių, didinant mokesčius augimas bus mažesnis. Centriniai bankai šiuo atveju atliks esminį vaidmenį. Jie norėdami kompensuoti griežtą fiskalinę politiką pradės taikyti itin laisvą monetarinę politiką. Kokį Graikijos likimą matote? Graikijos laukia sunkus bankrotas. Abejojame, ar pavyks pasiekti, kad visi kreditoriai savo noru sutiktų, jog jų turimų obligacijų vertė pagal pastaruosius gandus bus sumažinta 67 ar 70 procentų. Mes matome vienintelę išeitį – bankrotą. Tai padidins CDS vertes, tačiau nemanome, kad tai labai blogai. Užkratas Italijai ir Ispanijai bus daug mažesnis, nes Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo remti bankus trejų metų paskolomis, todėl investuotojai nepanikuos.
Tačiau jei Graikija pasitrauktų iš euro zonos, scenarijus pasikeistų?
Graikijai pasitraukus iš euro zonos atsirastų daug neaiškumo dėl euro zonos vientisumo. Tai klausimas, į kurį neturime daug atsakymų. Tikime, kad Graikija euro zonoje liks. Didžioji dalis graikų teigia, kad nori likti euro zonoje. Kaip vertinate euro zonos centrinių bankų sprendimus ECB laikyti itin didelis indėlius? Bankai yra labai atsargūs, kai mano, kur investuoti pinigus. Itin pozityvi žinia, kad ECB išsprendė bankų likvidumo problemas ir jų neturėtume turėti ateinančius šešis mėnesius – ko investuotojai bijojo praėjusį rudenį. Dabartiniai bankų veiksmai rodo, kad jie yra tokie atsargūs, jog savo pinigų nenori investuoti niekur kitur, tik į ECB. Žinome, kad jie už tai gauna 0,25 proc. palūkanų. Pasiskolinti už 1 proc. ir tuos pinigus padėti už 0,25 proc. nėra geras sprendimas. Tačiau jau matome, kad dalis šių pinigų investuojami į trumpo laikotarpio įmonių obligacijas ar silpnų šalių obligacijas. Tiesa, bankams vis dar lieka mokumo problema. Jie turi savo kapitalo pakankamumo rodiklį padidinti iki 9 procentų. Tai kai kuriems bankams kelia problemų ir jie gali pirkti daug finansinių aktyvų. Tačiau yra nemažai bankų, kurie gali sau leisti taip elgtis. Laikui bėgant mes tikime, kad tai duos teigiamą impulsą galimybėms skolintis, tačiau tai užims laiko. Šis pinigų skolinimas ECB turi būti matomas, kaip apsidraudimas. Jei atsitiks kas nors bloga, bankai bus likvidūs.
Taigi šie indėliai nesukuria didelių problemų ilgu ar trumpu periodu?
Geras klausimas. Kas bus po trejų metų? Manome, kad bankai skolinsis daugiau, todėl skola bus dar didesnė. Tai likvidumo problema, tačiau mokumo klausimas padės išvengti, kad bankai per daug nesiskolintų ir nepradėtų spekuliuoti. Rinkose atsiras šiek tiek įtampos, kai priartės obligacijų išpirkimo data. Praėjusią savaitę „Standard & Poor's“ sumažino 9 euro zonos šalių reitingus. Ar artimiausiu metu tokių mažinimų bus daugiau? Pastarosios naujienos iš „Fitch“ buvo tokios, kad jie nesielgs kaip S&P. Stebint investuotojus aiškiai matyti, kad jie aklai nesivadovauja reitingų agentūrų nuomone. Nors reitingų mažinimai didina pajamingumo lygius, investuotojai net kitą dieną po sprendimo vis tiek perka šiuos vertybinius popierius. Problema didesnė toms šalims ar bankams, kurių reitingas tampa spekuliatyvinis. Daugeliu atveju investavimo gairės priverčia investuotojus parduoti tokius vertybinius popierius – tai matome vykstant su Portugalija. Tačiau kitais atvejais nematome, kad tai turėtų didelį poveikį.
CV Kimas Pessala
Turi ekonomikos ir verslo administravimo magistro laipsnį Nuo 1992 metų dirba bankų ir finansų sektoriuje 1993–1995 ėjo portfelio valdyto pareigas „Investa“ Nuo 1995 metų dirba „Evli“. Karjerą bendrovėje pradėjo kaip makleris Nuo 2004 metų eina vyriausiojo investicijų vadovo pareigas
