- Kaip pats savo žaidimą vertini? Atrodo, kad kol kas negali atrasti savo žaidimo.
- Taip, negaliu atrasti savęs čempionate. Daug įtakos padarė ir trauma. Dabar jaučiuosi gerai, bet vis vien dar nėra tos kondicijos. Komanda treniravosi, praėjo visą tą etapą, o aš praleidau dvi brangias savaites.
- Komandos draugai įvairiai sako, kad čempionate tas spaudimas labai jus veikia.
- Aišku, ir malonu, bet ir slegia. Bet mes esame patyrę žaidėjai. Juk žaidėme ir Eurolygos finaliniuose ketvertuose. Suprantame, kad reikia daugiau į varžybas žiūrėti, o ne į visą spauda. Bet, aišku, kad jaunesniems krepšininkams tai yra sunkoka. Trukdo susikaupti.
- Po rungtynių su makedonais komanda susilaukė labai daug kritikos. Teko kažką skaityti spaudoje po to mačo?
- Ne. Aš viso čempionato metu praktiškai nieko neskaičiau, ką rašo. Jeigu ir nusiperku laikraštį, tai nebent žinias kokias paskaitau. Bet šiaip tai internete nieko stengiuosi neskaityti.
- O iš kur atsirado tie žodžiai, kad reikia toliau žaisti, niekas dar nesibaigė?
- Treneris surado labai gerų žodžių. Užvedė komandą, o mes radome jėgų, nes po tokių rungtynių ne tai kad fiziškai sunku, bet emociškai ir morališkai atsitiesi.
- Ar galima sakyti kad tai yra skaudžiausias pralaimėjimas tavo karjeroje? Ar buvo ir skaudesnių?
- Taip, prisimenu ir dar skaudesnių. Pavyzdžiui, 2004 metų olimpiada, kai mes pralošėme italams dėl patekimo į finalą. Šį mačą tikrai įsiminsiu.
- O bronzinės rungtynės su Argentina
- Na taip, bet tada nepasakyčiau, kad mes buvome stipresni. Buvome panašaus pajėgumo komandos. Bet tada, kai pralaimėjome italams, mes buvome tikrai stipresni, lygiai taip pat kaip ir mače prieš Makedoniją.