Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas šiandien paskelbė azoto dioksido (NO2) koncentracijos duomenis Kaune ir Klaipėdoje. Duomenys verčia sunerimti: labiausiai užterštose vietose mokyklos, vaikų darželiai, šeimų pamėgti prekybos centrai.
„Nepateisinama, kad šalia judriausių transporto arterijų, vedančių į prekybos centrus, pastatomos žaidimų aikštelės vaikams. Eidami apsipirkti tėveliai čia palieka vaikučius patys nesuprasdami, kad jų atžalos tuo metu kvėpuoja itin kenksmingomis jų plaučių vystymuisi dujomis“, – įspėja tyrimui vadovavęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Šiandien pradeda galioti automobilių registracijos mokesčio sistema, turinti ilgainiui padėti atnaujinti Lietuvos automobilių parką.
„Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet, gindami ilgo laikotarpio vartotojo interesus ir atstovaudami skėtinei vartotojų organizacijai, turime pasisakyti už aukštesnius mokesčių tarifus. Dabartinė sistema – tik pradžia, nes mokesčio tarifai žemi ir paskata keisti taršius automobilius netaršiais yra vis dar per silpna“, – pabrėžia K. Kupšys.
Jo manymu, reikalinga daug „statesnė“ ir kasmet atnaujinama mokesčio sistema. Taip pat būtina apmokestinti ne tik naujai registruojamus lengvuosius automobilius, bet ir esamą parką. Visą paskatų ir mokesčių sistemą būtų galima konstruoti Prancūzijos pavyzdžiu, kuri skatina netaršų judumą jau ne pirmą dešimtmetį. Pasak Kupšio, reikia naikinti faktinę mokesčio lengvatą suskystintomis naftos dujomis varomiems automobiliams, taip pat taikyti didesnes mokesčio normas itin daug CO2 išmetantiems automobiliams, o gautus pinigus iškart investuoti į nuolaidas mažataršiams automobiliams bei į elektromobilių naudojimą palengvinančią infrastruktūrą, ypač prie daugiabučių namų miestuose.
„Tik taip galime tikėtis keisti lietuvių įprotį pirkti didelius ir perdėtai daug kuro naudojančius automobilius, pereinant prie mažesnių ir netaršių. Galiausiai už taršą sumokame mes visi, per biudžeto išlaidas valstybinei sveikatos apsaugos sistemai išlaikyti“, – įsitikinęs LVOA viceprezidentas. Aljansui išmatavus oro taršą Lietuvos didmiesčiuose, švarios Lietuvos įvaizdis subliuško.
Kaune – trys „tamsios“ dėmės
Pasitelkusi Šveicarijos laboratorijos difuzinius ėmiklius, Kaune LVOA atliko 36 oro taršos matavimus. Aukščiausia azoto dioksido koncentracija užfiksuota Kauno centre Miško g. prie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos – 33,3 mikrogramo kubiniame metre (µg/m3) oro. Koncentracijos duomenys prie „Maxima“ prekybos centro Pramonės prospekte taip pat viršija 30-ies mikrogramų lygį (31,6 µg/m3). Netoli įsikūrusios Urmo bazės teritorijoje tyrėjai nustatė 25 mikrogramų NO2 kubiniame metre oro taršą.
Europos Sąjungos direktyvomis nustatyta NO2 vidutinė metinė ribinė vertė yra 40 mikrogramų viename kubiniame metre aplinkos oro.
„Nors bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Kauno vietose metinės ribinės vertės neviršija, džiaugtis nėra ko. Mokslininkai tvirtina, jog nepavojingo žmogaus sveikatai azoto dioksido taršos lygio nėra. Ir 20 mikrogramų jau verčia susirūpinti, jei tokiomis sąlygomis gyvenama nuolat, dirbama arba mokomasi“, – teigia K. Kupšys.
Prie prekybos centro MEGA – neraminančios tendencijos, veikiausiai įtakotos judrios automagistralės kaimynystėje. Trijose MEGA atviros automobilių stovėjimo aikštelės vietose ištyrus taršą paaiškėjo, kad ji svyruoja nuo 24 iki beveik 28 mikrogramų. Aukščiausi parodymai – prie vaikų žaidimų aikštelės: 27,8 µg/m3!
Klaipėdos bėda – uostas ir žymusis Baltijos žiedas
Klaipėdoje tyrimai atlikti 55 vietose. „Pirmauja“ ilga magistralė palei uostą, sudaryta iš Minijos, Pilies, Naujosios Uosto gatvių. Netoli AB „Grigeo Klaipėda“ užfiksuota 28,9 µg/m3 tarša. Senamiestyje, prie Karlskronos aikštės esančio pėsčiųjų tunelio po Pilies gatve, nustatyta 29 µg/m3, o dar toliau į šiaurę, prie „Klasco Serviso“, ėmiklių duomenys parodė 22,9 µg/m3 taršos atžymą.
Vis dėlto Klaipėdos „rekordas“ nustatyta prie Baltijos prospekto – Šilutės plento žiedo, tiek įvažiavimu į miestą. Čia stūksančioje vairuotojų pamėgtoje degalinėje fiksuota 32,6 µg/m3 tarša. Toks rodiklis jau viršija Šveicarijos valdžios nustatytą ribą (30 µg kubiniame metre). Netoli žiedo esančio prekybos centro „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelėje nustatytas 22,4 µg/m3 lygis.
Gegužę jau buvo paskelbti Vilniaus rezultatai. „Dabar galime palyginti tris didžiuosius Lietuvos miestus. Visi jie turi savo tamsiąsias dėmes ir jos išsidėsčiusios labai panašiai – prie transporto arterijų. Tai patvirtina mokslininkų teiginius, kad pagrindinis NO2 taršos šaltinis yra transportas“, – sako LVOA atstovas.
Manoma, kad oro tarša Europoje kasmet pareikalauja apie pusės milijono aukų. Būtent tiek žmonių, kaip skelbia specialistai, kasmet anksčiau laiko miršta nuo oro taršos sukeltų kvėpavimo ir kraujagyslių sistemos ligų. Skaičiuojama, kad kasmet transporto sukeliama tarša papildomai ES šalims narėms atsieina net iki 80 mlrd. eurų dėl padidėjusių išlaidų sveikatos apsaugai.
LVOA atliktas azoto dioksido tyrimas yra didesnio, keliose Rytų Europos šalyse vykusio, tyrimo dalis. Tyrimą padėjo koordinuoti Europos vartotojų organizacija BEUC. Iš viso 154 NO2 ėmikliai Aljanso savanorių komandos pastangomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo tvirtinami 2020 m. vasario mėnesį, paskutinių ėmiklių nuėmimo data – kovo 8-oji, prieš pat COVID-19 karantino pradžią, todėl karantino suvaržymai tyrimo rezultatams įtakos neturėjo.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas šiandien paskelbė azoto dioksido (NO2) koncentracijos duomenis Kaune ir Klaipėdoje. Duomenys verčia sunerimti: labiausiai užterštose vietose mokyklos, vaikų darželiai, šeimų pamėgti prekybos centrai.
„Nepateisinama, kad šalia judriausių transporto arterijų, vedančių į prekybos centrus, pastatomos žaidimų aikštelės vaikams. Eidami apsipirkti tėveliai čia palieka vaikučius patys nesuprasdami, kad jų atžalos tuo metu kvėpuoja itin kenksmingomis jų plaučių vystymuisi dujomis“, – įspėja tyrimui vadovavęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Šiandien pradeda galioti automobilių registracijos mokesčio sistema, turinti ilgainiui padėti atnaujinti Lietuvos automobilių parką.
„Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet, gindami ilgo laikotarpio vartotojo interesus ir atstovaudami skėtinei vartotojų organizacijai, turime pasisakyti už aukštesnius mokesčių tarifus. Dabartinė sistema – tik pradžia, nes mokesčio tarifai žemi ir paskata keisti taršius automobilius netaršiais yra vis dar per silpna“, – pabrėžia K. Kupšys.
Jo manymu, reikalinga daug „statesnė“ ir kasmet atnaujinama mokesčio sistema. Taip pat būtina apmokestinti ne tik naujai registruojamus lengvuosius automobilius, bet ir esamą parką. Visą paskatų ir mokesčių sistemą būtų galima konstruoti Prancūzijos pavyzdžiu, kuri skatina netaršų judumą jau ne pirmą dešimtmetį. Pasak Kupšio, reikia naikinti faktinę mokesčio lengvatą suskystintomis naftos dujomis varomiems automobiliams, taip pat taikyti didesnes mokesčio normas itin daug CO2 išmetantiems automobiliams, o gautus pinigus iškart investuoti į nuolaidas mažataršiams automobiliams bei į elektromobilių naudojimą palengvinančią infrastruktūrą, ypač prie daugiabučių namų miestuose.
„Tik taip galime tikėtis keisti lietuvių įprotį pirkti didelius ir perdėtai daug kuro naudojančius automobilius, pereinant prie mažesnių ir netaršių. Galiausiai už taršą sumokame mes visi, per biudžeto išlaidas valstybinei sveikatos apsaugos sistemai išlaikyti“, – įsitikinęs LVOA viceprezidentas. Aljansui išmatavus oro taršą Lietuvos didmiesčiuose, švarios Lietuvos įvaizdis subliuško.
Kaune – trys „tamsios“ dėmės
Pasitelkusi Šveicarijos laboratorijos difuzinius ėmiklius, Kaune LVOA atliko 36 oro taršos matavimus. Aukščiausia azoto dioksido koncentracija užfiksuota Kauno centre Miško g. prie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos – 33,3 mikrogramo kubiniame metre (µg/m3) oro. Koncentracijos duomenys prie „Maxima“ prekybos centro Pramonės prospekte taip pat viršija 30-ies mikrogramų lygį (31,6 µg/m3). Netoli įsikūrusios Urmo bazės teritorijoje tyrėjai nustatė 25 mikrogramų NO2 kubiniame metre oro taršą.
Europos Sąjungos direktyvomis nustatyta NO2 vidutinė metinė ribinė vertė yra 40 mikrogramų viename kubiniame metre aplinkos oro.
„Nors bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Kauno vietose metinės ribinės vertės neviršija, džiaugtis nėra ko. Mokslininkai tvirtina, jog nepavojingo žmogaus sveikatai azoto dioksido taršos lygio nėra. Ir 20 mikrogramų jau verčia susirūpinti, jei tokiomis sąlygomis gyvenama nuolat, dirbama arba mokomasi“, – teigia K. Kupšys.
Prie prekybos centro MEGA – neraminančios tendencijos, veikiausiai įtakotos judrios automagistralės kaimynystėje. Trijose MEGA atviros automobilių stovėjimo aikštelės vietose ištyrus taršą paaiškėjo, kad ji svyruoja nuo 24 iki beveik 28 mikrogramų. Aukščiausi parodymai – prie vaikų žaidimų aikštelės: 27,8 µg/m3!
Klaipėdos bėda – uostas ir žymusis Baltijos žiedas
Klaipėdoje tyrimai atlikti 55 vietose. „Pirmauja“ ilga magistralė palei uostą, sudaryta iš Minijos, Pilies, Naujosios Uosto gatvių. Netoli AB „Grigeo Klaipėda“ užfiksuota 28,9 µg/m3 tarša. Senamiestyje, prie Karlskronos aikštės esančio pėsčiųjų tunelio po Pilies gatve, nustatyta 29 µg/m3, o dar toliau į šiaurę, prie „Klasco Serviso“, ėmiklių duomenys parodė 22,9 µg/m3 taršos atžymą.
Vis dėlto Klaipėdos „rekordas“ nustatyta prie Baltijos prospekto – Šilutės plento žiedo, tiek įvažiavimu į miestą. Čia stūksančioje vairuotojų pamėgtoje degalinėje fiksuota 32,6 µg/m3 tarša. Toks rodiklis jau viršija Šveicarijos valdžios nustatytą ribą (30 µg kubiniame metre). Netoli žiedo esančio prekybos centro „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelėje nustatytas 22,4 µg/m3 lygis.
Gegužę jau buvo paskelbti Vilniaus rezultatai. „Dabar galime palyginti tris didžiuosius Lietuvos miestus. Visi jie turi savo tamsiąsias dėmes ir jos išsidėsčiusios labai panašiai – prie transporto arterijų. Tai patvirtina mokslininkų teiginius, kad pagrindinis NO2 taršos šaltinis yra transportas“, – sako LVOA atstovas.
Manoma, kad oro tarša Europoje kasmet pareikalauja apie pusės milijono aukų. Būtent tiek žmonių, kaip skelbia specialistai, kasmet anksčiau laiko miršta nuo oro taršos sukeltų kvėpavimo ir kraujagyslių sistemos ligų. Skaičiuojama, kad kasmet transporto sukeliama tarša papildomai ES šalims narėms atsieina net iki 80 mlrd. eurų dėl padidėjusių išlaidų sveikatos apsaugai.
LVOA atliktas azoto dioksido tyrimas yra didesnio, keliose Rytų Europos šalyse vykusio, tyrimo dalis. Tyrimą padėjo koordinuoti Europos vartotojų organizacija BEUC. Iš viso 154 NO2 ėmikliai Aljanso savanorių komandos pastangomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo tvirtinami 2020 m. vasario mėnesį, paskutinių ėmiklių nuėmimo data – kovo 8-oji, prieš pat COVID-19 karantino pradžią, todėl karantino suvaržymai tyrimo rezultatams įtakos neturėjo.
