„Ypatingo džiaugsmo nėra, nes džiaugsmas yra tada, kai žaidi labai gerai ir pasieki rezultatą. Kol kas dar nesame pasiekę jokio rezultato, bet pozityvių dalykų matau. Pirmiausia laimėjome, sunkiai, nepilnos sudėties buvo tiek jie, tiek mes. Yra gerų poslinkių gynyboje, manau, kad momentais gynėmės tikrai labai gerai. Puolant dar ne visi įgavę gerą individualią sportinę formą, nepataikome galbūt ir laisvų metimų. Neseniai prisijungę žaidėjai dar galvoja, kur bėgti – jie dar nelabai įsisavinę derinius. Pirmame kėlinuke pralaimėjome “lentą" – varžovai nusiėmė kamuolius, įmetė tris tritaškius ir neleido mums įgyti pranašumo. Ketvirtame kėlinuke buvo chaotiško žaidimo atkarpa – lyg apsiginam, bet chaotiškai puolam ir viskas sprendėsi paskutinėmis minutėmis. Gerai, kad viskas gerai baigėsi – Tomas prasiveržė ir įmetė, o mes apsigynėme. Gerai, kad neįkrito britų mestas metimas – būtų neteisinga, jei toks įkristų.
„Norėdamas pasinaudoti proga taip pat dėkoju tiems žmonėms, kurie už mus sirgo arenoje. Ačiū jiems ir laukiame jūsų sekančiose rungtynėse. Reikia jūsų palaikymo“, – sakė K.Kemzūra.
– Ar žaidėjai, kurie neįgiję geros sportinės formos gali ją pasiekti per savaitę?
– Bent jau pagerinti, manau, tikrai gali. Ir manau, kad tikrai pagerins.
– Britai rengiasi olimpinėms žaidynėms, o mes – atrankai. Ar tai nekelia nerimo?
– Nesakau, kad po pergalės džiūgauju ir šoku. Daug taisytinų dalykų, galbūt šiek tiek jaučiasi ir aklimatizacija – mes juk tam čia ir atvažiavome. Jaučiasi tam tikrai nuovargio fonas. Patys vyrai sako, kad akys mato, galva nori, bet kojos nelabai bėga.
– Ar rimtos Simo Jasaičio ir Manto Kalniečio traumos?
– Simo rimtoka, Mantas lyg jau į gerąją pusę, bet nenorėjome rizikuoti. O Simas pabando ir vis jam atsinaujina – išeina toks chroniškai dalykas. Bandysime statyti jį ant kojų.
– Martynas Pocius šiandien žaidė daugiausiai. Ką jis davė komandai?
– Manau, kad energijos. Visi matėte keletą prasiveržimų ir gynyboje neblogai. Anglai žaidė aukštesnė sudėtimi ir Martynui teko daugiau dengti didesnius ir ilgiau būti aikštelėje.
– Kas būtent pagerėjo gynyboje?
– Problemų buvo dengiant aukštaūgius, tiek Freelandą, tiek Archibaldą, bet paskui susitvarkėme, o šiaip pagerėjo gynyba du prieš du. Mums tapo aiškiau, kada mums reikia keistis, keitėmės ir kalbėjome geriau, buvo ir individualių gerų momentų gynyboje.
– Jonas Mačiulis, rodos, turi problemų su čiurna?
– Taip, jis yra suktelėjęs čiurną ir ji nėra visai sugijusi. Tas irgi nepagelbėja, bet Jonas yra tvirtas vyras su charakteriu. Juo labai tikime ir jis žino, kad yra mums labai svarbus ir reikalingas. Tikiu, kad Jonas demonstruos tą žaidimą, kurio visi iš jo laukia.
– Deividas Dulkys šiandien beveik nerungtyniavo. Galbūt rinktinės lygis jam vis dėlto per aukštas?
– Supraskite, mums nesinori pralaimėti trijų rungtynių iš eilės, nes tai duotų komandai per smegenis. Rotacija ir taip buvo nemaža, bet šiandien Antanas Kavaliauskas nežaidė ir Deividas Dulkys mažiau. Vienu momentu visai neblogai išėjo Songaila. Kol kas nenoriu nieko sakytu – Deivis mums labai padeda treniruotėse, jis dirba nuoširdžiai, o kaip bus – matysime toliau.
– Nemažai pastabų turėjote Adui Juškevičiui.
– Jis debiutuoja tokiam lygyje. Man patinka jo charakteris, jo užsispyrimas, bet jis kartais atlieka ne visai tas funkcijas, kurių tikimės ir reikalaujame. Šiandien jis išėjo ir mums pagelbėjo.
– Pirmąsias draugiškas rungtynes per šį pasirengimą sužaidė Šarūnas Jasikevičius. Ar galima sakyti, kad jo indėlis ir pagerėjusi gynyba buvo lemiamas pergalės veiksnys?
– Manau, kad taip. Jis gerai žaidė du prieš du, atliko perdavimų ir kontroliavo žaidimą – darė tai, ko iš jo tikimės.
