Lietuvos krepšinio rinktinės nariai, rėmėjai ir žiniasklaidos atstovai antradienį Vilniuje pirmieji pamatė filmo „Mes už Lietuvą“ premjerą. Gegužės 31 dieną visuose šalies kino teatruose pasirodysianti dokumentinė juosta apie Lietuvos krepšinio rinktinės užkulisius pirmiesiems žiūrovams paliko itin gerą įspūdį.
Nesurežisuoti unikalūs kadrai iš drabužinės, atviri krepšininkų pokalbiai apie nematomą rinktinės pusę, sirgalius ir mylimiausią darbą – krepšinį. Iš taip arti Lietuvos rinktinės dar niekas nematė.
„Unikali proga pažiūrėti į save iš šalies. Prisipažinsiu, to daryti nelabai mėgstu“, - po filmo premjeros kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, vėliau prisipažinęs, kad vaizdo kadrus iš pralaimėtų ketvirtfinalio rungtynių su Makedonija Europos čempionate matė pirmą kartą.
– Vienoje filmo scenoje sėdėjote drabužinėje vienas apėmęs galvą rankomis. Koks tai momentas?
– Neprisimenu. Klauskite režisieriaus. Paprastai prieš rungtynes noriu pabūti vienas ir susikaupti.
– Dar iki šiol nežiūrėjote pralaimėtų Europos čempionato ketvirtfinalio rungtynių su Makedonija vaizdo įrašo?
– Nemačiau. Blogas ženklas, jei pripranti prie pralaimėjimų. Nepripratau. Reikia peržiūrėti, kad galėtum išanalizuoti. Reikia, kad emocijos nurimtų.
– Gal būtų gerai žaidėjams tokį filmą rodyti prieš svarbias rungtynes nuotaikai pakelti?
– Truputį per ilgas. Kai kuriuos momentus galima išrinkti – žmonių palaikymą, kovą. Vien tik šiais dalykais nelaimėsi. Tai tik viena sudėtinė dalis. Vien tik pipirų įdėjęs sriubos neišvirsi.
– Nemažai buvo kalbama apie ažiotažą per Lietuvoje vykusį Europos čempionatą. Dabar, prieš olimpinę atranką ir Londono olimpines žaidynes jį jaučiate?
– Tai, kad Lietuvoje vyko turnyras – dėmesys padidintas. Po gero rezultato Turkijoje lūkesčiai buvo padidėję, nors Lietuvoje jie niekada nebuvo maži. Tai tik įrodo išaugusį Lietuvos krepšinio lygį. Gerai. Esame, stengiamės būti maksimalistai ir norime nugalėti. Duok Dieve, kad stengtumėmės visąlaik ir kovotume dėl aukščiausių vietų.
– Norėjosi kitokios pabaigos?
Gal dėl to truputį apmaudu. Mes filme buvome ne tiek aktoriai, kiek scenaristai. Tik scenarijus buvo ne koks. Geresnės pabaigos norėjosi.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Mes už... Lietuvą!“: nuo nuogo M. Kalniečio užpakalio iki uždegančių K. Kemzūros kalbų
R. Javtokas: juokauti kaip Broliai? Reikia turėti talentą!
J. Valančiūnas: filmas pačiu laiku – motyvuoja ir uždega
T. Balaišis Sėkla po filmo „Mes už... Lietuvą!“ premjeros: viduje viskas virpa
