Šešias pergales iš tiek pat galimų Pasaulio vyrų krepšinio čempionate pasiekusi Lietuvos rinktinė rytoj stos į ketvirtfinalio dvikovą su Argentinos krepšininkais.
Mūsiškiai su Pietų Amerikos žemyno atstovais turi nesuvestų sąskaitų. Prieš dvejus metus vykusiose Pekino olimpinėse žaidynėse lietuviai mažajame finale nusileido argentiniečiams ir namo grįžo be medalių.
Lietuvos komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra varžovų žaidime išskyrė puikų krepšininkų tarpusavio supratimą bei gerą pozicinį žaidimą. Stratego teigimu, raktas į pergalę turėtų būti greitas puolimas bei gera gynyba prieš lyderius.
– Kokį įspūdį paliko Argentinos komanda?
– Argentiniečiai labai stiprus ir patyręs varžovas. Jie neturi labai ilgo atsarginių žaidėjų suolelio, tačiau tokios svarbos rungtynėse retai kada naudoji didelę krepšininkų rotaciją. Patyrę žaidėjai Luisas Scola, Pablo Prigioni, Carlosas Delfino puikiai supranta vienas kitą.
– Argentinos gretose yra daug veteranų. Ar greitas žaidimas būtų raktas į pergalę?
– Be abejo. Manau, kad mūsų stilius būtent toks, kuomet gerai pavyksta. Greitas puolimas bus vienas iš svarbiausių akcentų. Manau, kad brazilai būtų turėję daugiau pranašumo, jeigu būtų rungtyniavę greičiau.
– Ar ruošite specialią gynybą prieš varžovų lyderį L. Scolą?
– Žinoma, kad ruošiame. Toliau dirbame ties šiuo klausimu: turėsime trenerių susirinkimą, vakare su žaidėjais kalbėsimės. Manau, kad varžovai turės galvoti, kaip sustabdyti Liną Kleizą. Tokie žaidėjai visada sumeta savo taškus. Yra tik klausimas: kaip įmes ir kiek prisidės kiti žaidėjai.
– Ar ši Argentinos rinktinė skiriasi nuo tos, kuri laimėjo prieš mus olimpiadoje?
– Treneris tas pats, todėl braižas tikrai panašus. Jie mėgsta kontroliuoti tempą, mėgsta pozicinį žaidimą „5 prieš 5“. Būtent poziciniame puolime argentiniečiai pranašesni, nes turi patyrusius žaidėjus. Jų gretose rungtyniauja geri metikai bei puikūs aukšti žaidėjai. Argentiniečiai – aukščiausio lygio komanda.
– Praėjusias metais Europos čempionate Lenkijoje L. Kleiza buvo visiškai kitoks. Kodėl?
– Atsiprašau, bet aš nenorėčiau gilintis į šį klausimą. Tai būtų neetiška mano kolegų atžvilgiu. Tik noriu pasidžiaugti, kad Linui puikiai tinka mūsų dabartinė sistema, kurią mes naudojame. Po gero sezono jis yra įgavęs pasitikėjimo savimi, o daugiau nagrinėti nenorėčiau.
– Su C. Delfino turite senų sąskaitų. Ar ruošiate kažką prieš šį krepšininką?
– Sąskaitų aš neturiu nei prieš vieną žaidėją, nei prieš vieną trenerį. Taip, Carlosą aš pažįstu gerai. Žinau jo pliusus ir minusus, kurių nėra daug. Turime jį sustabdyti, nes C. Delfino yra vienas iš tų, kuris padeda kontroliuoti žaidimą bei pelnyti taškus, ką ir sėkmingai daro. Bandysime jo pliusus paversti minusais.
– Argentinos puolimas laikosi ant L. Scolos ir C. Delfino. Ar išjungus iš žaidimo vieną iš jų būtų daug lengviau?
– Aš pridėčiau trečią žmogų – P. Prigionį. Jis puikiai sugeba žaisti „du prieš du“. Šis derinys labai pavojingas ir tai mums yra vienas iš galvos skausmų. P. Prigioni ir L. Scola puikiai jaučia vienas kitą, nes yra kartu žaidę ne tik rinktinėje, bet ir Ispanijos klube. Šį duetą galėčiau palyginti su Johno Stocktono ir Karlo Malone'o tandemu.
– Prieš rungtynes žaidėjams pateikiate tam tikrus psichologinius nurodymus.
– Per daug žinote (šypteli). Matote, taktika yra reikalinga ir svarbi, bet ateina toks momentas, kuomet komanda taktiškai viena kitą žino labai gerai ir tada viską lemią psichologiniai dalykai, nusiteikimas bei kovingumas.
Viena yra, kuomet komanda žaidžia ir galvoja, kad taktika neveikia, ką daryti, o kitkas – kuomet tiesiog grumiasi, kovoja, krenta. Dažniausiai tai duoda didžiausią naudą. Aš stengiuosi visada tai pabrėžti.
Romanas Buršteinas iš Stambulo
