„Jų rotacija iš principo yra 7–8 žaidėjai, stipriausia grandis – gynėjai. Pats pagrindinis žaidėjas, sakyčiau, yra Greivis Vasquezas, kuris žaidžia NBA, turi patirties. Kada nesiseka atakų pabaigose, daug derinių yra skiriama jam ir jis imasi iniciatyvos. Aukštas gynėjas, galintis žaisti tiek įžaidėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijoje. Nėra labai geras snaiperis, bet stipriai veržiasi ir gerai mato aikštę. Atlieka daug rezultatyvių perdavimų komandos draugams.
Kiti gynėjai taip pat gana atletiški, greiti, žaidžia agresyviai, tiek gynyboje, tiek prieš kamuolį. Ypač prieš kamuolį, spaudžia, stipriai praeina pro užtvaras. Iš aukštaūgių paminėčiau sunkiojo krašto pozicijoje žaidžiantį Hectorą Romero, veteraną. Jis stipriai žaidžia tiek arti krepšio, tačiau nors ir nėra geras snaiperis, palikus vieną, gali įmesti iš toli.
Na, ir kiek žinau, Oscaras Torresas buvo traumuotas, bet žada prisijungti prie komandos. Jis žaidžia lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, irgi turėjęs tiek NBA patirties, tiek žaidęs Europoje. Man atvykus treniruoti Maskvos srities „Chimki“ komandą jis joje žaidė, bet vėliau perėjo į CSKA. Taip pat labai atletiškas, prasiveržimai, įkirtimai, gali įmesti iš toli“, – detaliai apie Venesuelos komandos krepšininkus pasakojo K. Kemzūra.
– Kokios varžovų silpnosios vietos?
– Aukštaūgiai nėra tokie stiprūs, nėra labai aukšti. Grumiasi, žaidžia fiziškai, bet nėra metikai iš toli, tad galime gynėjams padėti. Vėlgi, jei jie pajunta „kraujo kvapą“, užsikabina, prideda intensyvumo visur, keičia gynybos sistemas, taiko aikštės gynybą. Jie žaidžia namuose, reikia būti susikaupusiems nuo pat pirmų minučių.
– Kuomet rotacija yra tokia maža, ar priešininkai išlaiko didelį intensyvumą, ar galima tuo pasinaudoti?
– Iš to, ką matėme, nepasakyčiau, kad jie žaistų labai intensyviai. Manau, mūsų paruošiamojo ciklo rungtynės buvo žymiai intensyvesnės. Tai irgi gali būti mūsų privalumas.
– Kaip Venesuelos rinktinė ginasi, ar pavyks išnaudoti mūsų aukštaūgius?
– Mums reikia atlikti geras ir stiprias užtvaras, kadangi jų gynėjai labai gerai per jas išeina. Jie naudoja kelias gynybos sistemas žaidžiant du prieš du. Kartais žaidžia agresyviai, arti krepšio, todėl reikia gerai skaityti situacijas, kaip jie ginasi. Galbūt geriau ilgiau pabūti užtvaroje, gynėjas turėtų užstrigti ir turėtume šiokį tokį pranašumą. Aišku, reikia išnaudoti ir aukštaūgius, nes jie yra geresni žaidėjai, turime pranašumą baudos aikštelėje.
– Ar teisinga būtų teigti, kad didžiausias iššūkis – psichologinis nusiteikimas, nes žaidžiama ne su favoritais?
– Mes neturime priežasčių išeiti į aikštelę ir nevertinti varžovo, arba jaustis labai ramiais. Švelniai tariant, mūsų žaidimas neblizgėjo pasiruošimo metu. Turime išnaudoti kiekvieną treniruotę ir kiekvienas rungtynes gerinti savo žaidimą. Taip ir čia. Manau, vyrai supranta, susikaupimas yra tokia, kokios reikia. Turime žaisti kartu ir iš širdies.
– Tankų dūmams nutraukus treniruotę galbūt ir žaidėjai bus piktesni?
– Svarbu, kad nebūtų apsinuodiję.
Romanas Buršteinas, Krepsinis.net iš Karakaso
