Pripažinusi separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, Rusija peržengė ribą, todėl ir nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu besilaikiusios Europos valstybės bus priverstos užimti griežtesnę liniją, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Eltos paklaustas, ar po prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo tradiciškai Rusijai palankesnės šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, užims griežtesnę poziciją, K. Girnius teigė, kad tai labai realu. „Jos irgi gali jaustis Rusijos apgautos. Prancūzijos dėka buvo pasirašytos paliaubos, kurios nėra gerbiamos. Vokietija gana santūriai laikėsi per visą šitą konfliktą. Skubėjimas pripažinti nepriklausomybę ir apskritai Rusijos agresyvi diplomatinė laikysena gali priversti tas „nuosaikesnes“ šalis imtis griežtesnių priemonių“, - Eltai sakė K. Girnius.
Kita vertus, apžvalgininko teigimu, Europa didelių svertų neturi, nes Rusija yra „diplomatiškai stipri“ - turi veto teisę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, o Rusijos dujos ir nafta Europai yra labai svarbios. K. Girniaus nuomone, įtampa gali paaštrėti ir dėl Jungtinių Valstijų sprendimo pasiųsti humanitarinę pagalbą plukdančius karinius laivus į Počio uostą, kur yra Rusijos kariai. „Kai buvo paskelbtos paliaubos, atrodė, kad krizė įveikta. Dabar atrodo, kad atsiranda antroji krizė. Amerika siunčia savo viceprezidentą į Tbilisį. Dabar pranešta, kad Amerika siųs laivus į Počio uostą, kur yra Rusijos kariai. Didėja nelaukto konflikto galimybė“, - pažymėjo K. Girnius.
Apžvalgininko nuomone, nepaisant to, kaip reaguotų Vakarai, Gruzija bent jau artimiausius kelis dešimtmečius neturi galimybių susigrąžinti Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolės. „Abchazija ir Pietų Osetija jau beveik etniškai išgrynintos, osetinų ir abchazų nepasitenkinimas Gruzija yra milžiniškas, Rusija tikrai nepasitrauks iš tų regionų. Kokius 30 metų jie tikrai nepateks į Gruzijos rankas, jei išvis pateks“, - teigė K. Girnius. Anot ilgamečio „Laisvosios Europos“ radijo darbuotojo, pripažindama separatistinių regionų nepriklausomybę Rusija greičiausiai norėjo pademonstruoti regionui, kad ji čia „elgiasi savarankiškai, nepriklausomai nuo to, ko reikalauja Vakarai“.
Paklaustas, ar po paskutinių įvykių tarptautinė bendruomenė gali imti kitaip vertinti Lietuvos poziciją tvirtai remti Gruziją, K. Girnius sakė, kad tos šalys, kurios laikė Lietuvą išsišokėle, greičiausiai savo nuomonės nepakeis. Apžvalgininkas pažymėjo, kad Vakarų spaudoje yra gana daug komentarų, jog Vakarų sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę, priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas Rytų Europoje ir parama Gruzijos bei Ukrainos siekiams integruotis į NATO paskatino Rusiją imtis griežtesnės pozicijos „pagal tą principą, kad Vakarai vis tiek jos nepaiso“.
„Neatsiras tokio argumento, kad Lietuva ir kai kurios kitos šalys iš anksto numatė Rusiją – bus sakoma, kad pakankamai pakito sąlygos ir dėl Vakarų spaudimo, kuris skatino Rusiją elgtis kitaip. Tos šalys ir tie politikai, kurie laikė Lietuvą išsišokėle, toliau taip ir manys. Tie, kurie sakė, kad Lietuvos pozicija buvo teisinga, sakys, kad tai buvo patvirtinta“, - Eltai sakė K. Girnius. Eltos korespondentas
Vaidotas Beniušis
