Galima nedviprasmiškai atsakyti. Ne. Nors John McCain irgi būtų buvęs geras prezidentas, Lietuvai Obama išrinkimas yra naudingesnis.
Nereikia laukti didesnių pokyčių Amerikos politikoje Lietuvos atžvilgiu. Tradiciškai JAV draugiškai nusiteikusi Lietuvai, ir nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos keisis. Obama Lietuvai neskirs daug dėmesio, bet ir Rusijai nebus teikiama pirmenybė. Naujasis prezidentas turės grumtis su didžiausia JAV ūkio krize nuo trečiojo praeito amžiaus dešimtmečio, o ūkio negalavimai ribos veikimo galimybes.
Liepos mėnesį Obama išdėstė savo pagrindinius užsienio politikos siekius kalboje, kurią pavadino Nauja strategija naujam pasauliui. Pasak Obama, reikia atsakingai baigti karą Irake, įveikti al-Qaida ir talibus, laiduoti, kad branduoliniai ginklai ir medžiagos nepatektų į teroristų ir juos palaikančių šalių rankas, siekti Amerikos energetikos nepriklausomumo, pagerinti ryšius su sąjungininkais.
Bus sunku įgyvendinti du iš šių siekių be Rusijos paramos arba bent neutralumo. Kova su tarptautiniu terorizmu Afganistane ir branduolinių ginklų plėtra nebus veiksminga, jei Maskva atsisakys bendradarbiauti arba vetuos Jungtinių tautų organizacijos saugumo tarybos nutarimus. Antra vertus, musulmonų fundamentalizmas bei branduoliniais ginklais apsiginklavusių šalių skaičiaus didėjimas Rusijai kelia ne mažesnį pavojų negu Vakarams, tad turėtų skatinti Maskvą bendradarbiauti.
Nepragrįsti nuogąstavimai, kad Obama neatlaikys Maskvos spaudimo. Lietuvoje paplitęs ydingas įsitikinimas, kad kuo griežtesnė politika Maskvos atžvilgiu, tuo ji veiksmingesnė, o kovinga retorika laikoma aiškiausiu griežtumo kriterijumi. Obama kalbės gerokai švelniau negu Bush, mažiau grasins, mažiau mokys ir bars. Jis neragins Rusijos išmesti iš didžiųjų pramoninių šalių aštuonetuko, kaip siūlė McCain. Šią vasarą Berlyne jis ragino atsikratyti šaltojo karo mąstysenos, siūlė bendradarbiauti su Rusija, kai galima, ir ginti savo vertybes, kai reikia. Bet tai nereiškia, kad jis nuolaidžiaus Rusijai. Apskritai JAV to nedaro. Neapgalvoti Medvedevo grasinimai jį privers tvirtai laikytis, kad nebūtų sukuriamas įspūdis, kad jis pasidavė Rusijos spaudimui ir šantažui.
Per Bush valdymo metus smarkiai krito Amerikos prestižas, o tai palengvino Maskvai mesti Vakarams iššūkius, sulaukti pritarimo jos planams. Obama kaip tik tas žmogus, kuris pajėgs pasimokyti iš Amerikos užsienio politikos klaidų ir atkurti Amerikos gerą vardą. Jo populiarumas pasaulyje beveik neturi precedento. Jis laimėjo gyventojų daugumos pritarimą 69 iš 73 šalių, kur buvo vykdomos apklausos. Manoma, kad pirmomis savo kadencijos dienomis jis uždarys Gvantanamo kalėjimą ir duos ženklą, jog Vašingtonas įsijungs į kovą su globaliniu atšilimu. Tai stiprins jo ir Amerikos autoritetą, ypač europiečių tarpe.
Obama valdymo stilius gerokai skirsis nuo Bush. Jei dabartinis prezidentas buvo linkęs veikti vienašališkai, nepaisydamas sąjungininkų ir tarptautinių organizacijų, Obama dažniau kreipsis į tarptautines institucijas, sieks sutelkti kuo platesnes koalicijas. Yra nemaža tikimybė, kad jam pasiseks rasti bendrą kalbą su Europos Sąjungą (ES), laimėti Azijos ir Afrikos šalių palankumą, net sumažinti anti-amerikietiškas nuotaikas Lotynų Amerikoje.
Ne visada jam seksis. Nors Obamamania užkrėtė Europą, kai Obama ragins Vokietiją ir kai kurias kitas Vakarų Europos šalis siųsti savo karius į pietų Afganistaną, jis veikiausiai sulauks neigiamo atsakymo. Šiomis dienomis Kanada jau pranešė, kad 2010 ar 2011 metais ji išves savo karius iš Afganistano. Gali kilti nesutarimų dėl pasaulio finansinės sistemos reguliavimo. Bet transatlantinė bendruomenė bus labiau vieninga, ir Rusijai bus sunkiau išnaudoti sąjungininkų tarpusavio nesutarimus.
Kęstutis Girnius, VU TSPMI docentas
