K. Čilinskas: gyventojų ir būsto surašyme trūksta pagarbos teisei ir piliečiams

Prasidėjus gyventojų surašymui, pasigirsta nuogąstavimų dėl pernelyg smulkmeniško asmens duomenų rinkimo ir teisininkų klausiama, ar dalyvauti tokia surašyme, teigia advokatas, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas K.Čilinskas.

Pasak teisininko, šis surašymas rengiamas ES institucijų iniciatyva. Tačiau mūsų valdžios institucijos turėjo pasirūpinti, kad surašymas būtų organizuojamas teisėtai. ES institucijos už tai neatsako. Pagal Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą asmens duomenys tvarkomi statistikos ar mokslinio tyrimo tikslais tik įstatymų nustatytais atvejais, kai įstatymuose nustatytos tinkamos duomenų apsaugos priemonės. Pagal Statistikos įstatymą iš fizinių asmenų tokius asmens duomenis, kokių prašoma per surašymą, galima reikalauti, tik jei tai numato įstatymas.

Pasak K.Čilinsko, ankstesnis surašymas vyko būtent pagal įstatymą-pagal Gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo įstatymą. Jame buvo numatytos garantijos ir atsakomybė. O šiuometinis surašymas prašo asmens duomenų, kurių galima reikalauti tik pagal įstatymą (pvz. asmens kodas, priklausymas religinei konfesijai ir pan.), tačiau įstatymas dėl surašymo, įpareigojančio teikti iš esmės visus asmens duomenis, nėra. Vyriausybė nutarė viršyti savo įgaliojimus, perimti Seimo funkcijas ir nusprendė dėl šiuometinio surašymo Vyriausybės nutarimu. Tačiau jis neturi teisinės galios reikalauti tų duomenų, kuriuos reikalauja Statistikos departamentas šio surašymo metu. Svarstant įstatymą Seime, būtų buvusios galimybės išsiaiškinti, ar tikrai šio surašymo metu žmonėms reikia apie save atskleisti visus asmens duomenis, kas ir kam juos naudos, kaip bus garantuojama asmens duomenų apsauga.

Pats savaime surašymas būtų naudingas mūsų šaliai. Tačiau gaila, kad, surašymą rengdama  valdžia eilinį kartą su piliečiais pasielgė kaip su beteisiais valdiniais, negerbdama jų teisių.