Seimo narys Kęstutis Čilinskas nebemato prasmės siekti Seimo nario mandato būsimuose rinkimuose ir prašo jį delegavusios Tėvynės Sąjungos tarybos išbraukti jį iš kandidatų sąrašo Dzūkijos vienmandatėje apygardoje. Tačiau žinomas teisininkas neatmeta galimybės dalyvauti rinkimuose, jei jo kandidatūrą iškeltų ne kuri nors partija, o apygardos rinkėjai.
Pareiškime TS Tarybai K. Čilinskas nurodo, kad būdamas nepartinis, pernai jis sutiko su TS siūlymu kandidatuoti Alytuje, nes norėjo prisidėti prie pastangų išvengti valstybės pažeminimo. Toje pačioje apygardoje tuomet kandidatavo Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo pasislėpęs Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.
Dabar K. Čilinskas sako motyvų dalyvauti rinkimuose nebeturįs. Pasak parlamentaro, dirbdamas Seime jis patyrė, kad sunku suderinti teisę su politinėmis partijų pozicijomis. „Partijos ir politikai, lemiantys esminių ekonominių Seimo sprendimų priėmimą, dažniau sprendžia ne vardan sąžiningo verslo ir gyventojų interesų, o vardan neskaidraus stambaus kapitalo“ - sakoma K. Čilinsko pareiškime.
Pasak parlamentaro, už tokių sprendimų stovintys politikai pristatomi kaip teigiami nacionalinių interesų gynėjai, o jų oponentai ir kiti neparankūs žmonės persekiojami, juos kompromituojant, išstumiant iš įtakingų postų valstybės institucijoje ir net žiniasklaidoje.
Nors šiame prašyme tiesiogiai neįvardijama, kokie politikų sprendimai prieštarauja visuomenės interesams, naujienų portalui „„Balsas.lt“ K. Čilinskas sakė be kita ko turėjęs galvoje su energetikos sektoriumi susijusius sprendimus.
K. Čilinskas buvo pateikęs alternatyvų projektą dėl būsimąją atominę elektrinę valdysiančios įmonės LEO LT steigimo. Pasak parlamentaro, tai buvo skaidrų konkursą siūlęs projektas, įtraukiant į jį Latvijos, Lenkijos ir Estijos įmones. Šį projektą palaikė ne tik konservatoriai, bet ir opozicinės frakcijos. Vis dėlto valdančiosios daugumos balsais buvo nutarta steigti LEO LT kitais principais,
„Po tokių sandorių atsiranda numanomas neskaidrus politinių partijų finansavimas“ - portalui „Balsas.lt sakė K. Čilinskas. Jo nuomone, kitos partijos net ir nedalyvavusios tokiuose sandoriuose taip pat gali imti koreguoti savo veiklą ir imti samprotauti, kaip konkuruoti tokioje erdvėje užsitikrinant savo materialinę bazę. „Tokiu atveju teisės ir vertybiniai principai atsiduria šone“ - apgailestavo parlamentaras.
Jis pridūrė, kad dabartiniai valdžios principai atsirado po 2000 metų rinkimų, kuomet į valdžią atėjo į neskaidrią veiklą orientuoti politikai, o juo labiau – politikais tapę verslininkai, ir ši problema toliau aštrėja.
K. Čilinsko prašyme minimas ir jo konfliktas su TS Alytaus skyriaus vadovybe, tačiau pozicijų nesutapimo su konservatoriais plačiau komentuoti jis nenorėjo. Parlamentaro pareiškime be kita ko sakoma, kad esmingai nesutampa jo ir TS Alytaus rajono skyriaus vadovų, kurie kartu yra ir rajono savivaldybės vadovai, požiūriai į valstybės tarnybos etiką, gyventojų teises ir įstatymų vykdymą. Todėl, parlamentaro nuomone, būtų neetiška iš viršaus „nuleisti“ jo kandidatūrą būtent šiam skyriui.
„Nebuvau dirbęs Seimo nariu. Dabar daug ką supratau. Norėčiau ir norėčiau geriau grįžti dirbti teisinio darbo“ portalui „Balsas.lt“ sakė K. Čilinskas. Tačiau visiškai galimybės dalyvauti rinkimuose jis neatmetė. „Vienintelis argumentas „už“ būtų tuo atveju, jei tuomet, kai atsiskaitysiu savo rinkėjams, jie leis man suprasti, kad sieja savo viltis su mano dalyvavimu ir būsimame Seime. Tačiau dalyvauti rinkimuose partiniame kontekste jis sakė tikrai nežadąs.
Komentuodamas K. Čilinsko sprendimą TS frakcijos Seime ir šios partijos tarybos narys Rimantas Dagys portalui „Balsas.lt“ sakė dar nesusipažinęs su kolegos pareiškimu, tačiau pats sprendimas jo nenustebino. Dabar visi turime apsispręsti, ar dalyvausime kituose rinkimuose, - sakė politikas. Tačiau jis vylėsi, kad K. Čilinskas ras ir kitų, galbūt efektyvesnių nei Seimo nario darbas būdų keisti padėtį, tęsdamas teisininko karjerą.
