Dažniausiai nagas su juodu dryželiu reiškia piktybinės formos išplitusią melanomą, kitaip tariant, odos vėžio formą.
Jeigu pastebėjote, kad odoje atsirado įtartinų dėmių ar naujų negyjančių darinių arba pasikeitė apgamo forma, spalva, jis pradėjo kraujuoti ar skaudėti, nedvejokite ir neatidėliokite vizito pas šeimos gydytoją arba gydytoją dermatologą.
Anksti diagnozuota melanoma dar nebūna išplitusi į kitus audinius ar organus, todėl ją galima išgydyti.
Puslapyje įveikvezi.lt rašoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su šia liga, yra šie:
Saulės spndulių poveikis odai. Ilgalaikis arba labai intensyvus saulės spindulių poveikis gali sukelti melanomą. Su melanoma labiau siejama ultravioletinė B spinduliuotė (UVB), tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ultravioletinė A spinduliuotė (UVA) taip pat gali turėti įtakos melanomos, bazaliomos ar plokščialąstelinio vėžio atsiradimui.
Veikiant UVB spinduliams oda gali nudegti, tačiau šie spinduliai neprasiskverbia pro stiklą, pvz., automobilių, lėktuvų langus, tuo tarpu UVA spinduliams stiklas nėra kliūtis, jie gali sukelti odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, taip pat ir odos vėžį.
Saulės keratozė. Tai ikinavikinė odos liga, kuri gali išsivystyti dėl pernelyg ilgo buvimo saulėje. Keratozės paveikti odos ploteliai išsausėja, pašiurkštėja, pasidengia žvyneliais, gali pakisti jų spalva nuo rausvos iki raudonos ar rudos. Dažniausiai keratozė išsivysto ant kaktos, skruostų, nosies, o vyrams – ant plikės.
Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems keratozę galvos ir kaklo stityje, melanomos rizika apie 4 kartus didesnė nei bendroje populiacijoje.
Saulės nudegimai. Stiprūs nudegimai saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje, ateityje gali tapti melanomos rizikos veiksniais.
Dirbtinis įdegis. Soliariumai nėra saugesni už natūralų deginimąsi saulėje. Kai kuriuose soliariumuose ultravioletiniai spinduliai gali būti 10-15 kartų stipresni nei vidurdienio saulės. Mėgėjai degintis soliariumuose ar naudotis specialiomis įdegio lempomis labai rizikuoja susirgti melanoma ar kitomis piktybinėmis odos ligomis.
Apgamai. Didesnė rizika susirgti melanoma asmenims, kuriems ant kūno yra per 50 apgamų arba neįprastos išvaizdos apgamų, kitaip dar vadinamų displastiniais arba atipiniais apgamais. Šie apgamai dažniausiai būna plokšti, dideli, netaisyklingos formos, pakitusios spalvos.
Šviesi oda. Šviesios odos, šviesiaplaukiams arba raudonplaukiams, mėlynakiams ir strazdanotiems rizika susirgti melanoma didesnė, nes jų oda linkusi ne įdegti, bet nudegti.
Šeimos istorija. Apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys. Jeigu Jūsų artimam giminaičiui (vienam iš tėvų, broliui, seseriai ar vaikui), diagnozuota melanoma, Jums rizika susirgti šia liga 2-3 kartus didesnė nei vidutinė. Rizika dar padidėja, jei melanoma diagnozuota keliems skirtingose vietose gyvenantiems šeimos nariams. Melanoma sergančio asmens artimiems giminaičiams rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją dermatologą.
Buvęs vėžys. Melanoma sirgusiam asmeniui greičiau gali išsivystyti kita nauja melanoma. Asmenims, sirgusiems bazalioma arba plokščialąsteliniu odos vėžiu, taip pat didesnė rizika susirgti melanoma.
Kitos paveldimos ligos. Kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li Fraumeni sindromas, Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika.
Nusilpęs imunitetas. Odos vėžiui, įskaitant ir melanomą, palankesnės sąlygos išsivystyti, kai nusilpusi organizmo imuninė funkcija.
Rasė. Melanoma apie 24 kartus dažniau serga baltaodžiai, tačiau ši liga gali pažeisti bet kurios rasės ar etninės grupės atstovus.
