- Koks tas faktorius X?
- Man sunku ir sau pačiai atsakyti, kas yra faktorius X. Kai pradėjau dainuoti, niekas nesakė, ar jį turiu. Sunku atsakyti, kas tai – charizma, duotybė ar darbo rezultatas. Bėgant metams į viską pradėjau žiūrėti paprasčiau. Pasitaiko nemažai paradoksų, pavyzdžiui, stovi žmogus, kuris visiškai nepasitiki savo jėgomis, bet kai uždainuoja, lieka tik išsižioti arba užsimerkti ir klausytis. Viskas rodo, kad tai – žvaigždė! Tačiau būna ir atvirkščiai. Nuojauta dar niekada manęs neapgavo. Netgi išgirdusi paprasčiausią žodį „labas“ galiu pasakyti, bus blogai ar labai gerai. Tai rodo emocijos, intelektas, gebėjimas save suprasti ir pateikti.
- Ar lengvai apsisprendėte eiti į televiziją?
- Iš tiesų per savo karjerą tikiuosi ne vienam padėjau ir daviau vertingų patarimų. Tai buvo didžiausias stimulas eiti į šį TV3 projektą. Nieko iš to nesitikėjau, netgi bijojau, kad ko nors nesuprasiu, jog teks būti televizijoje ir neaišku, kas su manimi nutiks. Tačiau pasakiau sau: „Ne veltui pakvietė, todėl ne veltui ir einu.“ Man įdomūs televizijos užkulisiai. Tiek metų dirbu šiame versle, o niekada nesigilinau, kaip viskas vyksta. Argumentų eiti vis dėlto buvo daugiau.
- Ko tikitės iš projekto?
- Esu nekokia pedagogė, bet apie muziką ir scenos meną suprantu tikrai nemažai, todėl galiu būti naudinga, paskatinti žmones kurti, dainuoti arba laiku sustabdyti. Tai supratusi nustojau bijoti, ir dingo visos abejonės.
- Kokių žmonių sulaukėte atrankose?
- Sulaukėme įvairių žmonių. Buvo nemažai dainuojančių, tačiau apie savo numylėtinius kol kas nutylėsiu. Nenoriu būti šališka. Buvo tokių, kurie per gerai galvojo apie save. Taip pat pasitaikė ir užsispyrusių, kuriems sakėme: „Ne, nieko nepavyks“. Tačiau jie įsižeidė ir atkirto: „Jau jūs tai neaiškinkite“ (juokiasi).
- Naujoje projekto „X Faktorius“ teisėjų komandoje, kuriai priklauso Marijus Mikutavičius, Saulius Prūsaitis ir Saulius Urbonavičius-Samas, esate vienintelė mergina. Ar nesunku sutarti su gerokai vyresniais kolegomis vyrais?
- Man jie visų pirma yra labai geri ir gražūs žmonės. Visus juos pažįstu daugybę metų. Su Marijumi esame įrašę dainą, o su Sauliuku (Saulius Prūsaitis – aut. past.) daug kartų kartu koncertavome. Ne kartą esame susidūrę ir su Samu. Esu dėkinga jam už patarimus ir skatinimą nesustoti, palaikymą bei tikėjimą manimi. Visi jie – mano bičiuliai, su kuriais jaučiuosi nuostabiai. Jie mane vertina, gerbia, netgi išklauso! Esu valdovė (juokiasi). Būna, kad iškeliu kokią nors dramą. Jau net keletą pravardžių dėl to gavau. Viena jų labai juokinga – amžinoji aimana. Tikrai neįsivaizduoju geresnės kompanijos už šiuos tris nuostabius vyrus ir artistus.
- Sakėte, kad norėtumėte vaidinti kine. Galbūt ketinate atskleisti ir savo naują talentą?
- Žinoma! Keletą nepagrindinių vaidmenų esu atlikusi, tačiau kalbant apie rimtą... Nežinau, ar galėčiau atsidėti vaidybai. Tiesiog neturiu tam laiko. Mano prioritetu visada buvo ir bus muzika.
- Daugelis šou pasaulio atstovų kaip įmanydami slepia asmeninį gyvenimą ir noriai pasakoja nebent apie karjerą bei naujus projektus. Jūs to nedarote. Kodėl pasirinkote atvirumą?
- Niekada viešai neskalbiau apatinių. Tai darė nebent spauda, sekusi mano gyvenimą arba meilės peripetijas. Visada sakiau, kad jei norite mane pažinti, klausykitės mano muzikos. Tačiau ir didžios menininkės niekada nevaidinau. Esu žmogus, kaip ir visi. Turiu širdį, kasdienybę, jausmus, mano nuotaika kinta ir patiriu nuotykių, tiesiog gyvenu. Juk iš to ir gimsta kūryba. Gyvenime ir scenoje esu atvira bei žinau, kad kartais net per daug... Labai myliu žmones ir jais tikiu. Atvirumas man dažniau padeda negu kenkia. Atvirumas ir nuoširdumas – du raktai, padėję pasiekti tai, kas esu šiandien.
- Negi taip paprasta atverti širdį?
- Nieko nėra paprasto. Būna, kad tampu jautri, verkiu, jaučiu skausmą... Tačiau dažniau kalbu apie gerus dalykus. Neigiamų emocijų ir taip gausu. Tiesa ta, kad gyvenimas nėra vien tik gražus. Kartą apie savo šunį, kurį labai myliu, pasakiau: „Jis yra kaip žmogus – iš esmės liūdnas, bet kartais mėgsta džiaugtis.“ Tokie būna ir žmonės. Bijau pati savęs, savo minčių. Dažnai būnu nepatenkinta savimi ir darau ką nors sukandusi dantis. Svarbu apie tai kalbėti. Žinau, kad esu ne viena. Visi mes panašūs. Nežinau, kodėl reikėtų slėpti tai, kas esi, ir užsidėti kaukę arba susikurti tam tikrą apsaugą. Emocijų nemoku laikyti savyje. Muzika mane tik saugo nuo išprotėjimo...
- Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad esate šiuolaikiška ir racionali moteris. Dirbate su buvusiais vaikinais ir gebate netgi iširus santykiams kurti kartu...
- Kiekviena istorija skirtinga. Visko būna. Esu civilizuotas žmogus. Sako, kad vyrams sunkiau sekasi atleisti. Galbūt. Santykiai su buvusiu sužadėtiniu visiškai nutrūko, o gaila... Jis man buvo brangus. Daug kartu patyrėme. Kito kolegos mergina manęs negali pakęsti, nors visiškai nieko nepadariau. Net neįsivaizduoju, kodėl? Gal tai moteriškas pavydas? Nežinau. Nesigilinau. Vertinu žmones, kurie mane vertina. Būna, kad apima liūdesys, bet man jau ne 16 m., kad kelčiau dramas ir aiškinčiausi santykius bei įrodinėčiau, kokia esu faina ir kaip viskas turi būti. - Gyvenime esate jautri ir emocionali?
- Jokio racionalumo ir pragmatiškumo. Tai ir gerai, ir blogai. Tačiau mano gyvenime dominuoja jautrumas. Ir man tai pradeda kenkti.
- Meilė – tai įkvėpimas ar kančia?
- Patyriau visokią meilę. Ji mane įkvėpė kurti. Meilė turi ne griauti, o statyti. Tik, deja, griaunanti meilė dažniausiai įkvepia ir padeda sukurti daug gražių dalykų...
- Ar gali muzikantas tapti verslininku?
- Visada norėjau būti muzikante ir iš to pragyventi. Nevadinu savęs verslininke. Kiek įdedu darbo, tiek ir gaunu. Mano profesija yra tokia, kaip ir kitos. Tik žmonės linkę užgauti klausdami: „Kokia tavo profesija? Esi dainininkė? O kokia tikroji profesija?“. Manęs tai jau nejaudina. Puikiai gyvenu ir tikiu tuo, ką darau.
- Ko trūksta Lietuvos šou pasauliui?
- Elementarios muzikos industrijos. Neturime kontaktų, neinvestuojame į save. Nesigailiu grįžusi iš Londono. Tiesiog pasisekė, kad Lietuvoje yra mano studija, publika ir įdirbis. Štai Stokholmas man patinka net labiau nei Londonas. Tačiau geriausia gyventi Vilniuje, o koncertuoti skrendu ir į kitas šalis. Pasaulis man atviras kaip ir aš jam (šypsosi).
- Atskleidėte, kad puikiai gaminate. Vis dar randate tam laiko?
- Kai esu virtuvėje, į ją negalima žengti nė žingsnio! Nebent tik bulves ar morkas supjaustyti (juokiasi). Mėgstu gaminti viską. Kol įsirenginėjau naujus namus, neturėjau virtuvės. Todėl važiuodavau į sodybą ir vietoj deginimosi ant lieptelio bei knygos skaitymo stovėdavau prie puodų ir burdavau. Buvau išsiilgusi kulinarinės kūrybos.
- Sodyba – tai vieta, kurioje galite jaustis nevaržoma ir negalvoti apie darbus, kontraktus bei koncertus?
- Taip. Man ten visuomet ramu. Visada žinau, kad ir kas nutiktų, esu šalia bei galiu grįžti. Tačiau jei išvykstu į kokią nors kelionę, galvoju, ko nepadariau. Tuomet mane pradeda graužti sąžinė, kad per ilgai atostogauju. Tačiau pamažu ruošiuosi ilgai kelionei. Noriu išvykti į Rytus arba Pietų Ameriką.
- Šou pasaulyje sklando gandai, kad jūsų santykiai su žinomu humoristu Justinu Jankevičiumi – pavydėtini. Ar sunku išsaugoti darnius santykius, kai abu esate žinomi?
- Justinas nemėgsta atvirauti apie mūsų santykius. Šiuo klausimu esu lankstesnė. Kaip ir kiekvienoje poroje, būna visko. Iš šalies visiems atrodo, kad esame gražūs, laimingi, talentingi, bet kasdienybė kitokia. Mokomės kasdien būti laimingi. Tikrai yra kur tobulėti, tačiau mums gera kartu. Ir kol kas to užtenka.
- Galbūt pagalvojate ir apie šeimos kūrimą?
- Ne vieną dieną esame kartu, todėl pasvajojame apie viską. Tačiau šeimos norėsiu šiek tiek vėliau. Dar norime pasidžiaugti vienas kitu. Šeima man – svarbiausia, todėl noriu būti tikra, kad galėsiu suteikti jai dvasinį saugumą ir visiškai atsiduoti. Labai noriu vaikų. Tik motinystės instinktas dar neatsirado. Vaikai patys lipa ant manęs, kviečia žaisti. Patinku jiems. Galbūt tai – geras ženklas (juokiasi).
- Norėtumėte tapti namų šeimininke?
- Taip! Namas, aplink zuja 4 mažyliai, sukasi plokštelės, o aš užsijuosusi prijuostę laistau gėles... Buitis manęs negąsdina. Kartais nervina, bet moku paversti ją meniška betvarke.
Dosjė
Gimimo data ir vieta – 1988 04 23 Vilnius.
Amžius – 27 m.
Zodiako ženklas – Jautis.
Šeiminė padėtis – netekėjusi.
Pasiekimai: pripažinta viena geriausių Lietuvos dainininkių. 2009 m. duetas „Leon Somov & Jazzu“ MTV Europos muzikos apdovanojimuose pelnė „Best Baltic Act“, 2011 m. renginyje M.A.M.A. – „Geriausios elektroninės muzikos grupės“ apdovanojimus. 2011–2012 m. laimėjo „Geriausios atlikėjos“ apdovanojimą, o Leon Somov tapo Metų prodiuseriu. 2013 m. M.A.M.A. apdovanojimuose duetas „Leon Somov & Jazzu“ laimėjo „Geriausios elektroninės muzikos grupės“, „Metų albumo“ ir „Metų grupės“ apdovanojimus.
Karolina Marcinkevičiūtė, Savaitraštis „Prie kavos“, www.priekavos.lt
