Tapai „X Faktoriaus“ teisėja. Kaip sekasi?
Labai nerimavau prieš filmavimus, tačiau, kai viskas prasidėjo, jaudulys dingo. Dabar jaučiuosi esanti savo vietoje, todėl buvo liūdna, kai baigėsi atrankų filmavimai. Visgi mane lydėjo įvairūs jausmai, bet, tikiuosi, jog žmonės supranta, kur eina, ką daro, kodėl tai daro.
Radai net kelis talentus, turinčius „x faktorių“?
Perlų tikrai buvo, labai tuo džiaugiausi.
Kokia būsi mokytoja?
Kokia buvau teisėja, tokia būsiu ir mokytoja – visokia. Kiekvienas dalyvis yra individualus, išskirtinis, tad reikės rasti kelią prieiti. Šiuo atveju esi autoritetas, mokytojas, kurio vaidmuo yra labai atsakingas.
Nemanau, kad esu labai gera pedagogė, tačiau apie muziką, sceną, kūrybą žinau pakankamai. Liksiu savimi – tai yra svarbiausia.
Jei būtum paauglė, ar pati dalyvautum tokia muzikiniame projekte?
Kai buvau paauglė, aš buvau labai alternatyvi, klausiausi tik džiazo. Nebūtų svarbu, koks tai projektas, nes bet kokiai komercijai sakiau „tikrai ne“. Dabar viskas labai pasikeitė – į viską žvelgiu pozityviau. Kaip man pasakė vienas toks mylimas, protingas žmogus Samas ( „X Faktoriaus“ teisėjas ir prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas): „Jei turi karūną, tau jos niekas negali nuimti“. Manau, kad televizija yra puikus tramplynas, ypač jauniems žmonėms.
Ponas jaudulys vis dar puola?
Žinoma, jis visada lydi. Nors vieni sako, jog su metais jaudulys mažėja, tačiau, manau, priešingai.
Ko reikia muzikai? Šokiruoti?
Ne, muzikai reikia muzikos. Šokiruoti, išsiskirti, kalbėti garsiai, nebijoti reikštis reikia scenai, o muzikai reikia širdies. Ją randu retai.
O nesunku atiduoti tokią dalį savęs kūrybai?
Mano širdis didelė (juokiasi). Nesuprantu tų muzikantų, kurie skundžiasi: ak, kokia sunki profesija. Sunki yra scena, emocijų dalybos su kitais, atsakomybė, tačiau pati muzika yra gėris. Tai yra vienintelis būdas, kuriuo galiu išsišnekėti su pasauliu.
Kaip pasikeitė ta mergaitė, kuri protestavo prieš komerciją iki dabar?
Kardinaliai (juokiasi). Per visą dešimtmetį, kai esu ant scenos, buvo daug jausmų. Šešiolikos metų labai daug dalykų nežinojau, bet atsiranda daug naujų dalykų ir dabar.
Viskas keičiasi natūraliai, bet džiaugiuosi, kad mane formavo labai stiprūs, įdomūs žmonės, kelionės, muzika. Žinoma, pati kardinalių pasikeitimų nepastebiu, tik žinau, kad muzikoje nebesu sau tokia griežta.
O kiek stengiesi būti atvira su visuomene?
Nepastebėjote, kiek aš atvira su visuomene? (juokiasi) Aš labai atvira, ir man tai labai patinka. Esu ten, kur noriu būti, todėl galiu kalbėti tai, ką galvoju.
Kartais, žinoma, geriau patylėti, bet mano atvirumas yra begalinis. Manau, kad tai buvo vienas iš raktų pasauliui mane atrasti, todėl niekada neatsisakysiu šios savybės. Nemėgstu neatvirų, veidmainių žmonių, sau taikau tokius pačius standartus.
Pagal tavo hitą „Sugalvoki norą“, kokį norą pati turi?
Visi mano norai siejasi su muzika, sveikata ir meile.
Kas didžioji gyvenimo meilė? Muzika?
Kažkada jau esu tai sakiusi: „Didžioji gyvenimo meilė yra didžioji gyvenimo meilė“.
