Druskininkų savivaldybės taryba dar 2011 metų balandį priėmė sprendimą „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra“, kuriuo patvirtino vadinamąjį pagalvės mokestį – 2 litus už nakvynę. Taip pat patvirtintos rinkliavos lengvatos. Lengvata galioja vaikams iki 7 metų ir vaikams iki 18 metų, atvykusiems gydytis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filialą „Saulutė“, VšĮ sanatoriją „Belorus“.
Surinktos lėšos naudojamos kurorto viešajai infrastruktūrai atnaujinti, miesto aplinkai tvarkyti, kurorto turizmo rinkodaros tikslams.
Druskininkų savivaldybės duomenimis, į savivaldybės biudžetą už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra per 2012 metus pervesta apie 1,68 mln. litų rinkliavos. Apie pusė surinktų rinkliavos lėšų skirta miesto teritorijoms apželdinti, gėlynams įrengti ir infrastruktūros priežiūrai, maždaug 400 tūkst. litų – kurorto įvaizdžio formavimo programai vykdyti, dar apie 200 tūkst. litų skirta Druskininkų savivaldybės ryšių su visuomene ir įvaizdžio gerinimo 2011–2013 metų programai įgyvendinti. Panašaus dydžio rinkliava surinkta ir praėjusiais metais.
2 litų pagalvės mokestis patvirtintas Birštono savivaldybės, 1 lito – Palangos.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas redakcijai sakė, kad mokesčio didinimas buvo aptartas susitikime su verslininkais šių metų gegužės 15-ąją. „Niekas tam neprieštaravo – ar mokėti du litus, ar vieną eurą. Tai nėra kainos didinimas, kaip kas nors bando įpiršti. Rinkliavų įstatymas numato teisę savivaldybėms nustatyti rinkliavos dydį. Surinktos lėšos nenusėda nei fizinio asmens, nei savivaldybės kišenėse – viskas panaudojama bendroms kurorto reikmėms“, – teigė R. Malinauskas.
Rinkliavų įstatymas sako, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais be centų. Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1. Druskininkų savivaldybė nuo 2011 metų nėra didinusi šio mokesčio, nors infliacija – akivaizdi. Beje, Rinkliavų įstatymas reikalauja, kad, pavyzdžiui, valstybinė rinkliava, kurios lėšos patenka į valstybės biudžetą, negali būti mažesnė negu 3 litai.
Nuostolis – šimtatūkstantinis?
„Nesu gavęs jokios informacijos. Sužinojau tik iš aplinkinių, kolegų. Kaip tai atsilieps verslui? Kuo daugiau mokesčių didina, tuo verslui geriau“, – ironizuoja V. Trinkūnas, „Balsas.lt savaitės“ paprašytas išsakyti nuomonę apie besikeisiančią rinkliavą.
V. Trinkūno teigimu, jam mokesčio padidėjimas veik 73 proc. smarkiai smogs per kišenę. Net ir jam, turinčiam SPA centrus dar ir Vilniuje, Anykščiuose. UAB „Raminora“, kuriai priklauso visi trys SPA centrai, Registrų centro duomenimis, metinė apyvarta balansuoja tarp 20 ir 30 mln. litų.
„Jei iš kliento paimi šimtą litų, 15–20 litų pasilieki sau, 19–20 litų tenka įvairiems mokesčiams. Krauti ant galvos mokesčių negalima kiek nori. Iš kliento gali paimti tiek, kiek rinkoje mokama tuo metu už paslaugą ar tam tikrą prekę. Savikaina, kainos struktūra – ne tik kiekvieno verslininko, bet ir valstybės reikalas. O kainą nustato rinka. Tai yra abėcėlė, kurią reikėtų ir verslininkams, ir kitiems žinoti. Verslininkas parduoda prekę už tiek, už kiek klientas perka“, – verslininkystės abėcėlę dėsto V. Trinkūnas.
Verslininkas atviravo, kad dabar į Druskininkų savivaldybės biudžetą jis kasmet sumoka maždaug 170 tūkst. litų pagalvės mokesčio. Jam padidėjus, teks papildomai pakloti dar apie 124 tūkst. litų. Tai – maždaug 85,2 tūkst. eurų.
Ar padidėjęs mokestis smogs verslui, ar skirtumą visgi padengs į kurortą atvykstantys ir čia ilgesniam laikui apsistojantys poilsiautojai? V. Trinkūnas ginasi, kad jokiu būdu nežada didinti kainų, nes tai atbaidytų klientus, ir vėl primena, jog paslaugą klientas renkasi pagal jos kainą. Tai, kad tikrai neverta didinti kainų už paslaugas, druskininkietis grindžia primindamas seną istoriją: padidinus PVM viešbučiams, kainos ne padidėjo, bet sumažėjo, tačiau sumažėjo ir klientų.
„Jūs pasižiūrėkite, kiek įmonių dėl nepakeliamų mokesčių dirba nuostolingai“, – siūlo V. Trinkūnas, tartum įspėdamas, kad ir jo „SPA Vilnius“ viešbutis Druskininkuose, turintis 167 numerius ir vienu metu galintis apgyvendinti per 300 klientų, dėl padidėjusio mokesčio gali tapti nuostolingas. Tačiau paklaustas, kaipgi tos „nuostolingos įmonės“ dirba ir nebankrutuoja, atsakymo neranda.
Ir žino, ir nežino
Ne paslaptis – verslas yra toks, kad ne kiekvienas centas gula į oficialius buhalterių dokumentus. V. Trinkūnas ginasi, kad vokelių dalyba jis neužsiima: „Pas mus viskas kompiuterizuota. Nieko nenuslėpsi.“ Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriai šių metų pradžioje vykdė reidus dėl neteisėto ir nelegalaus darbo. Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjo Vytauto Gegužio teigimu, vasario 6 dieną UAB „Raminora“ direktoriui V. Trinkūnui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl nelegaliai dirbusių asmenų. Konstatuota, kad vienas padavėjas nelegaliai dirbo mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną.
„Neteko girdėti. Tokių atvejų pas mus gyvenime nebuvo“, – V. Trinkūnas ginasi aiškindamas, kad jo verslas skaidrus.
Tai gal raštas sufalsifikuotas? „Čia gal žmogaus nuomonė, – verslininkas lyg ir bando patvirtinti, kad toks dokumentas egzistuoja, bet iškart pasitaiso: – Bet tokių dalykų nėra buvę. Man neteko susidurti, pas mus nebuvo nelegalaus darbo.“
Paklausus, ar tikrai jam nebuvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, V. Trinkūnas pagaliau prisimena, kad faktas – tikras. „Tačiau jį turi pripažinti teismas. Kai teismas pripažins, tada... Jei žmogui susivaideno kas“, – nutyla, atrodo, jau susinervinęs verslininkas ir skubina – ar mes kalbame apie kurorto mokestį, ar apie kokius kitus „neaiškius“ dalykus?
Impotencija
2013 metų pabaigoje Druskininkų miesto apylinkės teismas gavo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Trinkūnui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Balčius nustatė, kad privačią namų valdą Druskininkuose turintis V. Trinkūnas papildomai naudojasi valstybės žeme. Nuo tvenkinio pusės įrengta atraminė sienelė apsodinta tujų gyvatvore, įrengtas įvažiavimas ir aikštelė. Iš valstybės miško pusės valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė, įrengtas šunų voljeras, įveistas sodas, apsodinta gėlėmis. Nuo miško pusės valstybinėje žemėje pastatytas dujų saugojimo rezervuaras su tinklais. Kadangi per pakartotinį patikrinimą buvo ištaisyti tik keli pažeidimai – iš valstybinės žemės pašalinta pavėsinė bei šuns voljeras, V.Trinkūnui ir buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.
Tačiau teisėjas Antanas Šeštokas nepuolė nagrinėti bylos. Temidės teigimu, protokole nenurodyta „galimai užimta valstybinė žemė, pažeidimo padarymo laikotarpis“, o tai baudžiamam asmeniui – V. Trinkūnui – atima galimybę gintis. „Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, dėl ko yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė į gynybą, todėl byla grąžintina“, – reziumuoja Druskininkų teisėjas A. Šeštokas.
Žemėtvarkininkas V. Balčius bando taisyti galbūt padarytas savo klaidas, tačiau po kurio laiko byla vėl grąžinama „trūkumams pašalinti“. Naujojoje nutartyje teisėjas perrašo žodis žodin ir dalį pirmosios nutarties. Prabėgo daugiau negu pusmetis – Druskininkų žemėtvarkininkas V. Balčius nė krust? Gal nežino, kaip išpildyti teisėjo pageidavimus? Tad redakcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, bandydama išsiaiškinti, ruošiasi bausti ar ne V. Trinkūną žemėtvarkininkai. Netrukus sulaukėme šios tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjo Mariaus Bujos atsakymo. Ilgiausiai dėstęs V. Balčiaus susirašinėjimo su teisėju A. Šeštoku istoriją, žemėtvarkininkas pabaigoje prižadėjo ne tik išsiaiškinti, kodėl teismas iki šiol negavo naujų dokumentų, bet ir apginti valstybinę žemę:
„Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, sieks valstybinės žemės atlaisvinimo. Kadangi vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl, neatsižvelgdama į tai, koks bus priimtas teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, Nacionalinė žemės tarnyba sieks, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas būtų pašalintas, ir esant reikalui inicijuos kreipimąsi į teismą dėl priverstinio atlaisvinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliks tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, ar Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus darbuotojai šiuo atveju ėmėsi visų priemonių galimam pažeidimui išaiškinti ir administracinės atsakomybės.“
Išgelbėjo senatis
V. Trinkūnas 1982–1992 metais dirbo Klaipėdos mėsos kombinate veterinarijos gydytoju, kadrų skyriaus viršininku, generaliniu direktoriumi. 1993 metais maždaug pusmetį buvo valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ generalinis direktorius, paskui persėdo ant akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ generalinio direktoriaus kėdės, o po kiek laiko tapo pagrindiniu šios ir jai priklausančių bendrovių akcininku (turėjo per 30 proc. akcijų).
„Jūra“ ne tik pagarsėjo pusvelčiui arba dykai išparceliuotais laivais, bet ir buvo vienas iš skandaluose paskendusio EBSW koncerno taikinių. Be besikeičiančių įmonės direktorių žinios koncerno atstovai negalėjo „Jūroje“ šeimininkauti it savo kieme.
„Tas reikalas buvo nagrinėtas ir teismine tvarka, ir atsiprašyta. Sako, labai atsiprašom, jūs ne prie ko“, – V. Trinkūnas sakosi buvęs teisme išteisintas. Tačiau patikslinus, kad „išteisintas“ jis suėjus senačiai, vėl siūlo kalbėti „apie kurorto mokestį“.
„Jūros“ istorija dabar Druskininkuose verslą plėtojančiam V. Trinkūnui turėtų būti itin nemaloni. Seime buvo sudaryta laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ištirti. 2007 metų sausį Seimas patvirtino komisijos išvadas. O jose ne kartą linksniuojama ir V. Trinkūno pavardė.
– „1993 m. rugpjūčio 19 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas, vadovaudamasis Vyriausybės protokoliniu nutarimu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmonės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos
100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt. Tą pačią dieną žemės ūkio ministras R. Karazija šį raštą suderino. 1993 m. rugpjūčio 19 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmonės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 100 Lt, t. y. sumažinant ją 7 kartus. Antrą kartą tą pačią dieną žemės ūkio ministras R. Karazija raštą suderino. Komisijos posėdyje R. Karazija paaiškino, kad atsimena 1993 m. rugpjūčio 19 d. pasirašęs tik vieną raštą dėl leidimo parduoti įmonės „Jūra“ akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt, kito rašto, kuriuo nustatoma vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kaina – 100 Lt, t. y. sumažinama 7 kartus, tą pačią dieną nederinęs.“
– R. Karazija komisijai paaiškino: „...pasirodė valstybinė įmonė „Banga“. Nei kur paimti kreditų, nei kokį turtą užstatyti... Valstybinė įmonė „Banga“ atėjo – 4 žmonės, jie atstovavo „Bangai“. (...) Jie pradėjo, išdėstė planą. A. Pašukevičius, dar buvo kartu ir A. Simaška. A. Simaška buvo ir A. Pašukevičius. Aš jų nė vieno asmeniškai nepažinojau, tačiau išdėstė tokius rožinius planus, kad jie turės investuoti pinigų ir jie mano, kad galėtų kaip valstybinė įmonė nupirkti dalį tų akcijų.“
– „1993 m. rugpjūčio 23 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įmonė „Jūra“ pardavė 109 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, pardavimo kaina – 700 Lt. Iš viso – už 76 300 000 Lt sumą.“
– „1993 m. rugpjūčio 24 d. prie akcijų pasirašymo sutarties Nr. 1 pasirašomas susitarimas Nr. 1, pagal kurį suderinama įskaitoma suma (6 298 428 Lt), kurią VĮ „Banga“ sumokėjo įmonės „Jūra“ tiekėjams.“
– „1993 m. rugsėjo 29 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, analogišką pasirašytai 1993 m. rugpjūčio 23 d., tačiau joje nustatyti skirtingi sumokėjimo už pasirašytas akcijas terminai.“
– „1993 m. rugsėjo 29 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2, nes, sumažėjus akcijų pardavimo kainai, sumažėja suma, kurią turi sumokėti VĮ „Banga“.“
– „1993 m. rugsėjo 30 d. prie šios sutarties pasirašomas susitarimas Nr. 2, pagal kurį įskaitoma VĮ „Banga“ sumokėta suma įmonės „Jūra“ tiekėjams – 6 298 428 Lt ir VĮ „Banga“ perveda įmonei „Jūra“ 12 702 000 Lt; iš viso – 19 000 428 Lt.“
– „1993 m. spalio 29 d. VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis kreipėsi į įmonę „Jūra“ dėl to, kad permokėtą sumą (8 1000 428 Lt) už pirktas akcijas įmonė pervestų į UAB Konsultacinio centro atsiskaitomąją sąskaitą.“
– „1993 m. spalio 30 d. įmonė „Jūra“ pervedė 6 066 876 Lt UAB Konsultaciniam centrui. Liko kreditinis įsiskolinimas VĮ „Banga“ – 2 033 552 Lt. Faktiškai akcijos buvo apmokėtos padengiant įmonės „Jūra“ skolas ir dalis pavedimų (šeši) įvykdyti 1993 m. rugpjūčio 26 d.–1993 m. rugsėjo 29 d., t. y. iki sutarties pasirašymo, iš viso – 19 000 428 Lt. 1993 m. spalio 30 d. pavedimu Nr. 14 įmonė „Jūra“ VĮ „Banga“ neregistruotu 1993 m. spalio 29 d. raštu grąžino už akcijas permokėtus 6 066 876 Lt į UAB Konsultacinio centro atsiskaitomąją sąskaitą Komercijos ir kredito banke. Faktiškai įmonė „Jūra“ už parduotas akcijas iš VĮ „Banga“ gavo 12 933 552 Lt.“
Šią „Jūros“ akcijų istoriją dėl ministro R. Karazijos parašo suklastojimo rašte, kuriuo buvo neteisėtai sumažintos įmonės akcijos, iš pradžių tyrė Generalinė prokuratūra, vėliau byla buvo perduota Vilniaus miesto prokuratūrai. „ Kadangi dėl galimo dokumentų klastojimo ir panaudojimo yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, 2006 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė“, – rašoma Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti ataskaitoje.
