Kai kam kelionės yra malonumas, o kai kam – tikra kančia, kai reikia nuolat taikstytis su bjauria savijauta.
Blogiausia, kad jūrligė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir bet kokioje transporto priemonėje. Laimė, yra būdų šio negalavimo atsikratyti – tik reikia žinoti kaip.
Kas tai yra jūrligė?
Jei tikėsime statistika, apie 30 procentų planetos gyventojų susupa pačiose įprasčiausiose transporto priemonėse – automobilyje, autobuse. Ir daugiau nei antra tiek žmonių dėl tos pačios priežasties vengia skraidyti lėktuvais arba keliauti vandeniu.
Pagrindiniai jūrligės simptomai yra pykinimas, vėmimas ir galvos svaigulys. Bet kodėl jie užklumpa?
Yra trys veiksniai, atsakingi už mūsų kūno pusiausvyrą: tai vestibulinis aparatas (vidinėje ausyje), atramos judėjimo aparate esantys receptoriai ir regos organai.
Mūsų akys ir raumenų receptoriai nuolat siunčia į vestibulinį aparatą signalus apie kūno padėtį erdvėje. Tačiau susirgus jūrlige smegenys sutrinka ir nebežino, kokį signalą siųsti, nes kūno padėtis akivaizdžiai pasikeičia (pavyzdžiui, skrendant), o akys tuo metu rodo, kad viskas yra kaip buvę.
Tas pats būna, kai mes stebime greitai judančius objektus, tačiau patys nejudame.
Itin sunkiais jūrligės atvejais žmogų užlieja panikos ir dezorientacijos banga, kurios veikiamos smegenys išsijungia, o pradeda dirbti vegetatyvinė nervų sistema: širdis daužosi it pašėlusi, stiprėja nerimas... Tuomet ir prasideda „linksmiausioji“ dalis – pykinimas, vėmimas.
Kas kaltas?
Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl mus užsupa transporto priemonėse.
Pirmoji – pusiausvyros centro dezorientacija, pasireiškianti keliskart staiga ir kardinaliai pasikeitus kūno judėjimo krypčiai.
Antroji priežastis – prieštaringi signalai, pasiekiantys pusiausvyros centrą iš vestibulinio aparato ir regos organų. Kaip galima nuspėti iš paties negalavimo pavadinimo, tokius trikdžius dažniausiai sukelia bangavimas jūroje: laivo kajutėje esančio žmogaus vestibulinis aparatas registruoja pasikartojančius judesius, tačiau akys nemato horizonto, tik nejudančius daiktus aplinkui.
Išsiaiškinti, ar esate jautrūs jūrligei, galima atlikus paprastą neurologinį bandymą – tereikia sutelkus dėmesį įsižiūrėti į juodais ir baltais dryžiais margintą piešinį. Jeigu blogai pasijusite, ką gi – užjaučiame.
Norite atostogauti – teks pakovoti
▪ Važiuodami traukiniu, automobiliu, autobusu niekada nežiūrėkite pro šoninį langą. Dažnai besikeičiantis gamtovaizdis gali sukelti jūrligę. Jeigu yra galimybė, geriau išvis uždenkite langą ir žiūrėkite tiesiai prieš save, kur vaizdas nemirga, – taip lengviau pakelsite kelionę.
▪ Prieš kelionę neapkraukite skrandžio sunkiu maistu. Geriausia būtų pavalgyti prieš 6–12 valandų (mažus vaikus patariama pamaitinti likus 3 valandoms iki kelionės), nes kaip tik maistas skrandyje ir provokuoja pykinimą, vėmimą. Ir jokiu būdu nevartokite alkoholio.
▪ Kelionės metu neskaitykite.
▪ Lėktuve rinkitės vietą arčiau nosies arba virš sparno, bet tik ne uodegoje – ten smarkiau krato.
Jeigu tokios nemedikamentinės kovos su jūrlige priemonės nepadeda, gali tekti kreiptis ir į gydytoją ar paieškoti vaistinėse specialių preparatų, palengvinančių simptomus. Yra specialių tablečių (ir net pleistrų), blokuojančių pusiausvyros centrą dirginančius signalus, tik, deja, daugumos jų mūsų vaistinėse negalima nusipirkti.
SERGEJUS STONKUS
