„Žinių radijo“ laidoje „Sėkmės gylis“ su vedėju Benediktu Gyliu besikalbėjęs Jurijus papasakojo šiek tiek daug apie savo vaikystę bei skaudžią traumą, kuri nesutrukdė jam tęsti tiek sporto, tiek dainininko karjeros.
„Mano vaikystė buvo labai paprasta, mes augome kartu su broliu. Tėvelio neturėjau nuo pat vaikystės, jos nebuvo gyvenime. Viename name su dėde ir močiute, seneliu. Buvo viena didelė šeimyna, baltų plytų name. Tais laikais buvo populiaru pasistatyti kuo didesnį namą iš baltų plytų.
Nieko niekada netrūkdavo, nes kažkaip niekada daug ir nereikėdavo. Mama augino mus su broliu viena, visko, ko norėjome, turėjome. Dabar niekaip nesuvokiu, kaip ji taip galėjo. Aš pats, būdamas suaugęs, vos save išlaikau, kai pagalvoju, kad reikėtų dar du žmones išlaikyti dirbant per du darbus, aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip ta moteris viską spėjo ir viską galėjo, ir dar su šypsena tai darydavo. Tai iš visos vaikystės įstrigo – neatsakytas klausimas, kaip tai įmanoma?“, – pasakojo jis.
Jurijus taip pat neslėpė, kad paauglystėje buvo kiek stambesnis, tačiau nejučiomis pradėjo mesti svorį ir pamilo sportą.
„Grįžau ir pradėjau bėgioti Klaipėdoje vasarą, viskas prasidėjo nuo kelių šimtų metrų, kilometrų. Pamenu, kad su klasioku vasarą beveik kiekvieną dieną bėgdavome iki Girulių ir atgal, tai gaudavosi apie 10 kilometrų“, – prisiminimais dalijosi J. Veklenko.
Kalbėdamas apie žmogaus charakterio tvirtumą, Jurijus prisiminė ir nemalonią patirtį, kuri galėjo baigtis tragiškai – vaikinui lūžo stuburas.
„Kiekvienas „ne“ tave priveda prie tikslo. Mano stuburas nėra toks stiprus, nes buvo lūžęs, bet sugijo ir gal tapo stipresnis. Visada labai noriu įdomios istorijos, melo, kad skambėtų kietai, kaip gelbėdamas mergaitę iš degančio pastato šokau, bet esu ganėtinai didelis nevykėlis gyvenime. Aš daug traumų turėjau gyvenime, esu sulūžęs per daug kur, bet nešiau šiukšles Perkūnkiemyje ir paslydau, sulūžo stuburas. Viskas. Istorijos pabaiga. Aš nukritau ant nugaros, o ne ant pilvo. Atsimenu, nukritau, smarkiai nusikeikiau ir atsiminiau žmogaus žodžius, kad jei gali nukristi ant nugaros, gali ir atsistoti“, – kalbėjo jis.
Jurijus taip pat prasitarė, kad svajoja savo balsą išnaudoti ne tik muzikoje, bet ir reklamose ar animacinių filmų įgarsinime. Jo noras – įgarsinti kokį nors filmuko personažą.
„Jei kažkada bus animacinis filmas su Supermenu ar Betmenu, norėčiau, bet pradėčiau nuo bet ko. Kad ir nuo liūto“, – juokėsi atlikėjas.
