Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) negalėjo užbaigti tyrimo dėl galimo prezidento Rolando Pakso viešųjų ir privačių interesų konflikto samdant advokatus atstovauti Apkaltos komisijoje, bet konstatavo, kad valstybės vadovas sudarė prielaidas taip manyti.
Komisija konstatavo, kad Prezidento įstatymas nenumato prezidento galių leisti potvarkius, kuriais gintų savo, kaip valstybės valdžios institucijos, vadovo interesus, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktas, kuriais prezidentas grindžia savo teises į gynybą, nenustato valstybės tarnyboje esančių asmenų ar valstybės institucijų teisių bei įgaliojimų.
"Komisija nekvestionuoja prezidento R. Pakso, kaip asmens, teisės į gynybą ir teisės turėti savo atstovus apkaltos proceso metu. Tačiau komisija mano, jog prezidentas R. Paksas, savo nuožiūra pasiremdamas aukščiau nurodytais teisės aktais, pasirinko netinkamą įgaliojimo atstovauti jam Specialiojoje tyrimo komisijoje formą - išleido prezidento potvarkį, ir tokiais veiksmais sukūrė prielaidas manyti, jog būdamas asmeniškai suinteresuotas, pasinaudojo Respublikos Prezidento vardu bei sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą", teigiama komisijos atsakyme Seimo specialiajai tyrimo komisijai.
"Įtarimus dėl galimo intereso konflikto patvirtino ir tai, kad prezidento potvarkyje nurodyta, jog advokatų paslaugos atlyginamos iš asmeninių prezidento lėšų, bei advokatų orderių kopijos, kuriose nurodyta, jog penki advokatai atstovauja prezidentui, o vienas - Rolandui Paksui", - pažymima atsakyme.
Prezidentas gruodžio 29 dienos potvarkiu įgaliojo šešis advokatus atstovauti jo interesams kaltinimus jam nagrinėjančioje Seimo specialiojoje tyrimo komisijoje.
Prezidentas asmeniškai sudarė su advokatas teisinės pagalbos sutartis ir ketina jiems atsilyginti iš asmeninių lėšų.
Seimo specialioji tyrimo komisija prašė VTEK atsakyti, ar taip prezidentas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo punkto, reikalaujančio "įstatymo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto".
Kadangi prezidentas nereagavo į prašymus pateikti sutarčių su advokatais kopijas, o pastarieji atsisakė tai daryti, VTEK pareiškė negalinti įvertinti prezidento veiksmų pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir rekomendavo prezidentui papildomoje viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyti advokatų suteiktas paslaugas.
Komisija dėl advokatų atsisakymo svarsto galimybę kreiptis į Lietuvos advokatų tarybą ir Administracinį teismą.
Beje, Advokatų tarybai vadovauja prezidento interesus komisijoje atstovaujantis Rimas Andrikis.
Prezidento apkaltos iniciatorių teikime R. Paksas taip pat yra kaltinamas savo veikloje nesuderinęs viešųjų ir privačių interesų ir tuo šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką.
Seimo specialiosios tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komentuodamas žurnalistams VTEK atsakymą, teigė, kad jis sustiprino įtarimus dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.
"Komisija svarstys, ar VTEK atsakymas laikytinas kaip dar vienas faktas, patvirtinantis kaltinimą, bet vargu ar komisija ginčys advokatų teises atstovauti Rolandui Paksui", - sakė J. Sabatauskas.
Iš viso prezidentui yra pateikti šeši kaltinimai.
Komisija iki vasario 13 dienos turi pateikti Seimui išvadą, ar kaltinimai yra pagrįsti ir rimti. Seime gali būti surengtas balsavimas dėl prezidento nušalinimo.
BNS
