Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus universitetu pirmadienį surengė tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“.
Joje dalyvavusi švietimo ministrė J. Šiugždinienė akcentavo, kad švietimas yra visų pokyčių „esmė ir šerdis“.
„Gal kartais, sakyčiau, per daug tikimės iš švietimo sistemos, [yra] per daug dideli lūkesčiai. Bet tikrai visuomenės lūkesčiai yra dideli, ir mes negalime visuomenės nuvilti‘, – spaudos konferencijoje pradėjo ji.
Jos teigimu, šiandien galima didžiuotis, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių: „O ir EBPO šalyse mes atrodome labai gerai. Tai lyg ir patvirtina prielaidą, kad tie, kurie įgyja aukštąjį išsilavinimą, Lietuvoje, yra atsakingi, kūrybingi ir atviri“.
Tačiau pažvelgus giliau, anot ministrės, išsilavinimo rodikliai, kurie turėtų patvirtinti šią prielaidą, signalizuoja ir tam tikras problemas. Pasitikėjimo, inovatyvumo, kūrybingumo, sveikos gyvenimo trukmės rodikliai atsilieka nuo keliamų tikslų ir nuo europinių vidurkių.
„Ir tai kelia labai rimtą klausimą: kodėl taip yra? Turime labai daug išsilavinusių žmonių, turime labai daug diplomų, bet galimai turime mažai išsilavinimo. Ir šis klausimas yra labai svarbus šiandienos kontekste, nes būtent ta socialinė aplinka yra ypatingai svarbi, svarbi ir krizės akivaizdoje. Kviečiu visus pagalvoti, ką mes turime padaryti, kad šie rodikliai keistųsi, kad būtų aukštesni“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, svarbių stiprinant aukštojo mokslo sistemą – prieinamumas. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, pasirengusiems studijuoti. Trukdyti studijuoti aukštojo mokslo mokykloje neturi nei šeimos socialinis statusas, nei finansinė padėtis ar asmens negalia.
„Būtent tai yra prieinamumas, tačiau tai negali vykti kokybės sąskaita. Lig šiol aukštajame moksle mes skatinome masiškumą, taikydami žemesnius stojimo reikalavimus tiems, kurie yra nusprendę ar gali sumokėti už mokslą. Manau, tai darėme kokybės sąskaita. Tai turėjo labai mažai sąsajos su prieinamumu.
Žengėme svarbų žingsnį: suvienodinome stojimo reikalavimus, priėmėme sprendimus dėl antros eilės nepakankamai reprezentuojamoms visuomenės grupėms. Ir turime žengti dar vieną žingsnį – suteikti įvairiapusę paramą asmenims iš pažeidžiamų visuomenės grupių, kurie padėtų jiems įveikti patiriamus finansinius, akademinius ir kitus barjerus, kurie gali kliudyti pradėti ir sėkmingai baigti studijas universitete“, – kalbėjo ministrė
Dar vienas svarbus aspektas – Lietuvos švietimo sistemoje negali būti aklaviečių arba „butelio kakliukų“. Apie tai kalbėdama J. Šiugždienienė akcentavo, kad kiekvienas mokytis pasiryžęs jaunas žmogus turi būti tikras, kad jis galės tęsti mokymus aukštesnėje pakopoje.
„Šiandien tikrai turime ne vieną aklavietę ir viena iš jų yra susijusi su profesiniu mokymu. Šiandien galimybės pabaigus profesinį mokymą tęsti studijas aukštajame moksle yra ribotos. Mums yra labai svarbu, kad kuo daugiau vaikų baigę vidurinį ugdymą įgytų profesiją. Mes čia turime labai prastus rodiklius. Turime tikrai labai mažą dalį – 23 procentus, kurie renkasi profesinį mokymą. Norime pastiprinti profesinį mokymą. <...> Jeigu [žmogus] pabaigs profesinį mokslą ir norės tęsti [mokymąsi] aukštajame moksle, jam barjerų negali būti. Todėl stipriname ryšius tarp profesinio ir aukštojo mokslo sektorių, formuojame alternatyvų kelią į profesinį bakalaurą per trumpąsias studijas“, – aiškino ministrė.
Anot jos, aukštojo mokslo sistema turi prisitaikyti prie jau įvykusių demografinių pokyčių ir pasikeitusio visuomenės poreikio.
„Mūsų visuomenė tikrai sparčiai sensta. Jaunimo dalis traukiasi, vyresnių žmonių skaičiai auga. Ir tai kardinaliai keičia mūsų studijų sistemą. Sakyčiau, tai atveria naujas galimybes transformuoti mokymąsi visą gyvenimą ir pritraukti daugiau vyresnių žmonių su darbine patirtimi į aukštąsias mokyklas. Beje, net kalbėdami apie mokytojus ir mokytojų trūkumą mes šiandien aiškiai matome, kad pagrindinė mūsų viltis – jau turintys profesiją žmonės, kurie gali persikvalifikuoti ir pasirinkti kitą karjeros kelią būti mokytoju“, – kalbėjo ministrė.
Visą tai įgyvendinti reikia lankstumo, kitokios didaktikos, daugiau praktika grįsto mokymo: „Tą padaryti turėjome jau vakar, todėl tikrai vėluojame. Todėl formuojame individualiomis mokymosi paskyromis grįstą suaugusiojo mokymosi sistemą, kurioje esminę rolę ir atliks Lietuvos universitetai, galėsiantys pasiūlyti įvairias formas ir mokymosi patirtis Lietuvos visuomenei. Tačiau universitetai taip pat turi padirbėti ir pasiruošti šiam pokyčiui“.
