Šiemet teismai sulaukė penkis kartus daugiau bylų nei pernai dėl darbdavio iniciatyva atleistų darbuotojų, o Valstybinę darbo inspekciją užplūdo skundai dėl nesumokėto atlyginimo ir išeitinių išmokų, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Jurgita Laurinėnaitė.
Bendrovės „Vilniaus transimeksa“ ekspedicijos vadybininkė 25-erių metų vilnietė Evelina Dailidienė (pavardė pašnekovės prašymu pakeista) pastarosiomis dienomis kalbėdama apie darbą sunkiai tramdo ašaras. „Kiekvieną dieną jaučiu spaudimą, piktus žvilgsnius. Man nuolat priekaištaujama, kad blogai dirbu, trūksta entuziazmo, bet užduočių gaunu mažai, mano elektroninis paštas išjungtas, o mobiliojo telefono ryšys apribotas - niekam negaliu paskambinti. Juk tai pagrindinės mano darbo priemonės“, - sielvartauja moteris, prieš porą savaičių užsitraukusi vadovų rūstybę. Į nemalonę moteris tvirtina patekusi po to, kai atsisakė savo noru išeiti iš darbo - šį netikėtą „pasiūlymą“ įmonės vadovas Vaidotas Vyšniauskas Evelinai pateikė, vos ji spalio pabaigoje grįžo po atostogų.
Vilnietės atsisakymas rašyti pareiškimą supykdė vadovą, bet ji sulaukė dar vieno pasiūlymo: nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir gauti vieno mėnesio atlyginimo išmoką. Trejų metukų sūnų auginanti moteris direktoriui priminė, kad pagal įstatymus apie atleidimą ją turi įspėti prieš keturis mėnesius, todėl jei išeitų dabar, priklausytų penkių mėnesių išeitinė kompensacija. „Bet man leido suprasti, kad tikrai negausiu tokios sumos“, - pokalbį su vadovu prisimena moteris.
Evelina nusprendė nepasiduoti ir kovoti dėl savo teisių: pasikonsultavo su advokatu, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri pradėjo tyrimą. Tačiau moteris tikina kasdien patirianti vis didesnį psichologinį spaudimą.
Tuo tarpu įmonės „Transimeksa“ vykdomąjį direktorių Edmundą Gruzdį akivaizdžiai suerzino klausimas apie bendrovės darbuotojos skundą inspekcijai dėl neteisėto atleidimo. „Su darbuotojais santykius tvarkome pagal Darbo kodekso reikalavimus. Per prievartą nieko nei įleidžiame, nei išmetame. Ką reiškia liepiame darbuotojai išeiti iš darbo? Ar neįleidžiame jos į darbo vietą?“ - piktinosi E.Gruzdys, toliau atsisakęs apie tai kalbėti ir padėjęs ragelį.
Nuskriausti darbuotojai teisiasi dažniau
Prisiminus paskutines darbo savaites pramogų verslo įmonėje, šiurpas nupurto ir vilnietę rinkodaros specialistę Aistę (vardas pakeistas). Neseniai mergina išgyveno lygiai tokias pat įtampos savaites, kaip ir pirmoji „Veido“ pašnekovė. Rugsėjo pradžioje į atostogas Aistę išlydėjo vadovo padėka ir premija už gerai atliktą darbą, o sugrįžusią šokiravo žinia: ji nebereikalinga ir turi išeiti iš darbo iki savaitės pabaigos be jokių išeitinių išmokų.
Nesutikusi taikstytis su nesąžiningu darbdavių elgesiu, mergina kreipėsi į profesinę sąjungą, kuriai priklausė. Po trijų savaičių kovos Aistė vis dėlto apgynė savo teises - darbdaviai sumokėjo jai priklausančią kompensaciją. Tiesa, kaip pasakoja mergina, tos savaitės buvo be galo sunkios: vadovai visus jos darbus perdavė kolegoms, kolektyvui buvo pranešta, kad Aistė išeina iš darbo, be to, teko atlaikyti įtemptus pokalbius su vadovais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas liūdnai konstatuoja - tokių istorijų kaip Aistės ir Evelinos Lietuvoje pastaruoju metus vis daugiau. Nuo pavasario vis dažniau ėmė vėluoti atlyginimai, padaugėjo įmonių, vengiančių mokėti darbuotojams priklausančias išeitines išmokas.
Bet drąsėja ne tik darbdaviai. Per dešimt šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija dėl darbuotojų teisių pažeidimo sulaukė daugiau nei 7 tūkst. skundų - beveik trečdaliu daugiau nei pernai tuo pat metu. Net pusė skundų - dėl vėluojančio ar neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijų. Daugiausiai į inspekciją kreipėsi statybų, transporto, statybinių medžiagų gamybos, baldų sektoriuose dirbančių darbuotojų.
Darbo inspekcijos atstovai tvirtino jau porą metų nesulaukę skundų dėl tokio įžūlaus darbdavių elgesio kaip dabar. Pavyzdžiui, statybų bendrovės „Vilmesta“ darbuotojai pranešė, kad į statybvietę vieną dieną atvykęs darbų vadovas pareiškė: „Visi laisvi, galite keliauti“. Į inspekcijos ir profsąjungų akiratį pateko ir bendrovė „Korgas“, Šiaulių „Ventos“ fabrikas. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkei Gražinai Gruzdienei nerimą kelia „Vičiūnų“ įmonių grupė. Čia viename ceche mažinant gamybos apimtis naikinama pamaina. „Mums nepatinka, kaip elgiamasi su žmonėmis - profsąjunga neinformuojama apie žmonių atleidimą, bandoma spausti profsąjungos komiteto narius, kad išeitų iš darbo. Siekiama kuo mažiau sumokėti atleidžiamiems žmonėms. Įmonė deklaruoja socialinę atsakomybę, o elgiasi atvirkščiai“, - apgailestavo profsąjungos lyderė.
Aštrėjančią padėtį rodo ir didėjantis bylų pluoštas teismuose. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiemet sausio-spalio mėnesiais Lietuvos teismus pasiekė 1628 bylos dėl darbo teisinių santykių - 367 daugiau nei pernai per tą patį laiką. Penkis kartus padaugėjo bylų dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės - šiemet tokių teismai gavo 55. Pradėtų nagrinėti bylų dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų padaugėjo 30 proc.
Regis, darbdaviai greitai užmiršo laikus, kai darbuotojai laikyti vertybe, o socialiai atsakinga įmonė buvo madingiausias šūkis. Mažėjant bendrovių pelnui dar taip neseniai vertinti ir mylėti darbuotojai pajuto darbdavių atsainumą.
Tiesa, Lietuvoje yra ir gražių pavyzdžių: priverstos darbuotojus atleisti įmonės su jais visiškai atsiskaito, stengiasi padėti persikvalifikuoti, įsidarbinti.
Atleisti be priežasties - pavojinga
Į kampą spaudžiamam darbuotojui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas Vilius Mačiulaitis pataria nepasirašyti prašymo savo noru išeiti iš darbo. Šio darbdavio reikalavimo neįgyvendinę darbuotojai neretai baiminasi, kad nesutikę išeiti gražiuoju, bus priversti pasitraukti pritaikius jiems darbo drausmės pažeidimą. Tačiau V.Mačiulaitis ramina, kad tokia baimė nepagrįsta.
„Ne taip paprasta sufabrikuoti drausminę bylą. Darbdavys, kuris darbuotoją už darbo drausmės pažeidimus atleidžia, smarkiai rizikuoja - jeigu teisme bus įrodyta, kad atleido neteisėtai, reikės grąžinti darbuotoją į darbą, išmokėti vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laikotarpį. Mėgindamas sufabrikuoti tokią bylą darbdavys nesuvokia, kad tai tolygu uždegti šalia savęs bombos dagtį“, - įspėja Darbo inspekcijos atstovas.
Įmonės pasitelkia įvairių triukų, kaip apgauti darbuotojus ir nesumokėti jiems to, kas priklauso. Vienas dažniausių būdų -įsteigti naują bendrovę ir į ją pažadais apie geresnes sąlygas pervilioti darbuotojus. „Žmogus pereina į naują darbovietę, o po kelių mėnesių išgirsta - užsakymai baigiasi, įmonė bankrutuoja. Darbuotojo stažas - tik pora mėnesių, todėl pagal jį ir išeitinės išmokos suskaičiuojamos, nors ankstesnėje įmonėje jis dirbo trisdešimt metų“, -pavyzdį pateikia A.Černiauskas.
Vienas svarbiausių patarimų, kurį akcentavo visi kalbinti profsąjungų vadovai, - skaityti dokumentus, kuriuos darbdaviai ragina pasirašyti. Rinkodaros specialistė Aistė jau žino, koks svarbus šis patarimas - artėjant konflikto su darbdaviu atomazgai, personalo vadovė merginą pasveikino galiausiai susitarus su vadovais ir paprašė pasirašyti dokumentus. Juos perskaičiusi Aistė nustėro: prašymo formuluotė „prašau atleisti mane iš darbo“ nė iš tolo nepriminė išsiderėtų sąlygų. Nesutikusi pasirašyti Aistė netrukus gavo pataisytą variantą, kuris skelbė, kad darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, be to, buvo nurodytas kompensacijos dydis.
Rizikuoja susigadinti įvaizdį
Prof. dr. Ilona Bučiūnienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Magistrantūros studijų vadovams Personalo valdymo programos vadovė, atkreipia dėmesį, kad su darbuotojais nesąžiningai besielgiančios ir jiems priklausančių išmokų nemokančios įmonės - trumparegės, nes nesupranta, kad dėl sutaupytų pinigų praranda gerokai daugiau. „Jos gali taip susigadinti dešimtmečius kurtą įmonės reputaciją, kad bus sunku prisitraukti ir išlaikyti motyvuotų ir lojalių darbuotojų. Taigi reikia gerai apmąstyti ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes tokių veiksmų pasekmes, kad pasibaigus krizei įmonė ir toliau galėtų dirbti sėkmingai“, - perspėja specialistė.
Be to, I.Bučiūnienė primena, kad įmonės pačios nustato normas, pagal kurias vėliau elgiasi ir darbuotojai. „Darbuotojų pagunda nusižengti yra tiesiog proporcinga tam, kaip dažnai vadovai pažeidinėja taisykles“, - kažkada yra sakęs George‘as Sorosas.
