Lietuva irgi turėjo rusišką AE ir draugiškai sugyveno su kaimynais batarusais. Ne laikas mojuoti kumščiais po snukiadaužio... Geriau jau pasinaudoti draugiškumu Lietuvai ,kurį pažadėjo kaimynas Lukašėnka (jis irgi pažadėjo pigiai parduoti el .energiją kaip tai darė Lietuva Baltarusijai) Su kaimynais reikia gyventi draugiškai ir bėdoj ,ir rodoj.

Mūsų užsienio politikos strategija - tik santykių su artimiausia kaimyne Rusija aštrinimas. Tačiau manyčiau, kad užsienio politikos pagrindinis tikslas turėtų būti valstybės saugumo užtikrinimas. Saugumas gali būti užtikrinamas per užsienio politiką tiek diplomatinėmis priemonėmis, tiek karinėmis. Nemanau, kad, kaip prezidentė sako, tapome patys saugiausi per savo valstybės istoriją. Jeigu iškiltų grėsmė mūsų saugumui, mūšis tikrai būtų. Kas nugalės tame mūšyje, neaišku, bet tikrai ne mes. Turiu galvoje, kad Lietuva iš to nelaimės. Ar dabartinė politika pati saugiausia, aš nežinau. Man atrodo, pati saugiausia politika būtų užtikrinti, kad nebūtų karinio pobūdžio grėsmių. Ar mūsų užsienio politikos kryptis tokia, labai abejočiau.
"Tenka priminti, kad 2010 m. premjeras A. Kubilius, apsilankęs prie pradedamos statyti Baltarusijos atominės elektrinės BNS naujienų tarnybai sakė: „Pasirengimo darbai lyg ir matosi, bet kol kas tai labai pradinė stadija ir negalima sakyti, kad darbai yra įsibėgėję ir nesustabdomi.“ Žiniasklaidai tuo metu jis taip pat teigė, jog nors ir matomi darbai, tačiau baltarusiai jo neįtikino, kad ketinimai yra rimti. Taip pat tuometinis Vyriausybės vadovas dar gyrėsi, kaip išaugo Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas iki aukščiausių vadovų lygmens. Šiandien akivaizdu, kad tuometis premjeras ir jo valdžioje esanti partija praleido galimybę (arba – nenorėjo) to bendradarbiavimo maksimaliai išnaudoti pavojingo Lietuvai projekto stabdymui. Galimas paaiškinimas – su konservatoriais susiję energetikos verslo klanai, jau daugelį metų į Lietuvą tiekę rusišką elektros energiją, ketino ją pirkti ir iš Astravo elektrinės, todėl savo valdomiems politikams buvo nurodę labai nešūkauti prieš ją. Beje, statybos galėjo būti saugios...pradžioje dirbo firmos iš Lietuvos, tačiau kažkam tai labai nepatiko...---Prasidėjo "meškiukų" desantas ir lietuviai buvo priversti palikti Baltarusiją. "

"Prieš diskusiją peržiūrėjau Lietuvos Vyriausybės programą, rašytą 2012 metais. Aišku, tai gana senas laikotarpis, bet joje didelis skirsnis skirtas santykiams su Rusija. Gražiai parašyta, aš ir pats už tai pasirašyčiau. Tačiau man, kaip teisininkui, dėl programos kyla klausimų, nes akivaizdu, kad Vyriausybės veiksmai visiškai pasikeitė, jeigu apskritai būtų galima kalbėti apie kokią nors Vyriausybės užsienio politiką. Man atrodo, kad šios sudėties Vyriausybė, dar prieš pradėdama savo veiklą, šiek tiek bandė daryti įtaką užsienio politikai. Bet pamažu jos atsisakyta. Ką dabar veikia užsienio reikalų ministras Vyriausybės posėdžiuose, atvirai pasakius, net nežinau. Ar apskritai jis ten reikalingas, koks tikslas?

Man atrodo, viskas perėjo į prezidentės rankas. Tai nepažeidžia Konstitucijos, bet Konstitucijoje pasakyta, kad užsienio politiką vykdo prezidentė kartu su Vyriausybe. Kokia Vyriausybės įtaka dabartinei užsienio politikai, neturiu supratimo. Kokios numatytos strateginės kryptys ir į ką orientuota mūsų užsienio politika, vėlgi sunku pasakyti. Jeigu viskas suvedama į atgrasymo Rusijai priemones, vadinasi, turėtų būti ir galutinis tų atgrasymo priemonių sąrašas.

Į seimą grįžta pagrindiniai priešlaikinio TATENA pripažintos saugia Regioninės Ignalinos AE uždarymo kaltininkai ,išprovokavę Astravo ir Kaliningrado AE statybas , su visais savo kubilais,šimonytėm ir kitais Lietuvos "draugais" . Taip ,kad atsakymas į Čepulytės klausimą yra daugiau nei akivaizdus.Ir jokio įspūdžio nedaro tas dabartinis minėtos šutvės keliamas triukšmas ,kurio tikslas vienintelis - kaip nors nukreipt nuo savęs aiškią kaltę dėl praktiškai jau turimos Astravos tragedijos visai Lietuvai,praktiškai jos egzistencijai.