Paklausus, kaip pati save skaitytojams pristatytų 25-erių iš Varėnos kilusi Jurgita, moteris šypsosi, kad daugelis ją vadina būrėja. „Bet būrėjos buria kortomis... O aš ne tik su kortomis dirbu, bet taip pat jaučiu žmogaus energetiką, todėl esu parapsichologė – padedu žmonėms sunkiomis gyvenimo akimirkomis“, – šypteli moteris.
Jurgitos gyvenimas iš tiesų nebuvo lengvas, jai teko pajausti ir gyvenimą vaikų namuose, nepriteklių, patyčias. Tačiau po vieno įvykio moteris suprato, kad turi antgamtinių galių, o jas moteris išnaudoja, padedama kitiems.
Jurgita, save pati vadinate parapsichologe. Tikriausiai tokius mistinius gebėjimus žmonės savyje pastebi tikrai ne iš karto ir ne per vieną dieną. Kada jūs pastebėjote, kad skiriatės nuo savo bendraamžių?
Iš tiesų tai pastebėjau dar paauglystėje, būdama 15 – 16 metų. Turėjau įvykį, kuris buvo tarp gyvybės ir mirties. Su broliu grybavome, norėjome greičiau grįžti namo, todėl kirtome kelią per ganyklą, kuri buvo užtverta aukšta vieline spygliuota tvora, ten ganėsi arklys. Mums beeinant, jis į mus pradėjo bėgti kaip išprotėjęs, mes irgi bėgome. Kadangi brolis buvo greitesnis, jis greičiau spėjo perlįsti per tvorą, o man jau pribėgus prie tvoros, brolis pradėjo šaukti.
Būtent man atsukus nugarą į užtvarą, pamačiau, kai pribėgęs arklys apsisuko ir su galinėmis kojomis man spiria. Atsitokėjau tik kitoje tvoros pusėje, tačiau nebuvau nei paliesta, nei sužeista, nors tvoros aukštis buvo man sulig krūtine. Kažkas sunkiai paaiškinamo, bet būtent nuo to laiko pradėjau matyti ir jausti įvykius, kurie tik man pagalvojus taip išsipildydavo. Taip pat draugėms iš delnų jausdavau, kas jų laukia.
Pradėjau matyti įvairias vizijas, sugebėjau sąmoningai valdyti savo sapnus, vėliau – sapnuose pradėjau keliauti astralu. Aišku, iš pradžių ir aš pati tuo netikėdavau, o tėvai manė, kad mane gal koks velnias apsėdo... (juokiasi). Bet vėliau susisiekiau su tam tikrais žmonėmis ir jie man paaiškino, kad astralo keliu aš gebu bendrauti su mirusiaisiais.
Tai galima sakyti, kad mirusieji jums sapnuose perduoda žinutes, kurių nespėjo pasakyti savo giminaičiams, būdami gyvi?
Buvo vienas toks atvejis, kai man susisapnavo moteris. Ji man pasakė žmogaus vardą ir pavardę bei papasakojo, kad jis jai neduoda ramybės pomirtiniame gyvenime. Man taip būdavo dažnai, nekreipdavau dėmesio, bet kažkodėl tą kartą labai kirbėjo mirtis surasti tą moterį su vardu ir pavarde.
Susisiekus su ja, patikinau, kad į tai, ką pasakysiu, gali nekreipti dėmesio, tačiau aš privalau pasakyti. Pasirodo, kad kai mirė mano sapnuose besirodžiusi moteris, jos dukros įdėjo nuotrauką į karstą. Mirusieji dažnai gali kartu su savimi nusivesti ir artimus žmones, jeigu jų nepaleidžia. Pasakiau, ką reikia padaryti, kad taip nenutiktų.
Bendravimai su mirusiaisiais, keliavimai astralu ir įvairiausi prašymai. Ar jaunai merginai tokie sapnai nesukėlė didžiulio išgąsčio?
Baisūs tie astralai iš tiesų... Matydavau mirusiuosius, jie mane paveikdavo psichologiškai. Galiausiai kreipiausi į parapsichologą V. Azanovą. Jis patikino, kad turiu dovaną ir privalau ją išnaudoti. Dabartinė mano mokytoja Gražina Asipauskaitė – ji ne tik per sapnus, bet ir realiai mato mirusiuosius.
Turėti žmoną parapsichologę tikriausiai bijotų ne vienas vyras. O ar jūsų artimieji lengvai priėmė žinią, kad žmona, draugė ar dukra turi antgamtinių galių?
Iš savo vyro visada jaučiau didelį palaikymą, nes aš jam ne kartą įrodžiau savo sugebėjimus. Pavyzdžiui, perdaviau jo mirusios mamos žodžius, kurių aš tikrai negalėjau žinoti. Žinoma, iš pradžių artimieji į tai žiūrėjo skeptiškiau. Kaip sako mano globėja: „Aš ne netikiu tuo, bet bijau“.
Kiekvienas žmogus naudoja ir skirtingą savo darbo techniką. O ar išduosite savąją?
Techniką naudoju įvairią. Kaip sakau, aš matau įvairius vaizdinius, dirbu dažniausiai virtualiai, nes man užtenka žmogaus nuotraukos, joje jaučiama visa žmogaus energetika. Iš nuotraukos matau praeitį, dabartį ir ateitį, vėliau pasitikslinu, išmesdama kortas. Noriu dabar tobulėti ir bendrauti su mirusiaisiais, nes tai labai aktualu žmonėms.
Bet šiomis dienomis internete sunkiai būtų galima rasti nuotrauką, kuri nėra patobulinta įvairiausių programų ar tai nepakeičia rezultatų?
Aš visada paprašau asmeniškai kiekvieno, kad man atsiųstų nuotrauką visu ūgiu, jog gerai matytųsi akys, be jokių efektų ir pagražinimų.
Taigi, pas jus lankosi tiek moterys, tiek vyrai. Kokie gyvenimo klausimai juos dažniausiai atvilioja pas jus?
Dažniausiai – meilė. (šypteli) Moterys kreipiasi dažnai dėl pasirinkimų ir galimų kandidatų, nori kad nukreipčiau teigiamu keliu. Būna net atvejų, kai moterys trokšta išskirti šeimą, tačiau aš niekada tuo neužsiimu, nes svetimą laimę išardžius, viskas sugrįš bumerangu atgal. Bet jeigu vyras išeina pas meilužę, aš visada padedu žmonai jį susigrąžinti.
... ir tada vyrai grįžta atgal pas žmonas?
Tikrai taip. (šypteli)
Kaip tai padarote?
Yra tam tikros apeigos, užkalbėjimai, aš dirbu su aukščiausiomis jėgomis ir tai padeda. Kaip aš sakau, kiekvienas gali būti ekstrasensu, tik ne visi žmonės išnaudoja savo pasąmonę, reikia tam ilgai treniruotis ir ne kiekvienas sugeba iš savo gyvenimo išsikapstyti.
Kaip manote, ar lietuviai yra laimingi žmonės?
Lyginant su kitomis tautomis, lietuviai iš tiesų nėra laimingi. Žinoma, kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet galbūt pagrindinis lietuvių bruožas – pavydas. Jeigu man nesiseka, tai nesiseks ir kitam – toks tas požiūris.
Net man visi sakė, kad gali užsiimti tuo, bet sulauksi daug puolimų. Tai jau vyksta, susilaukiu labai daug puolimų iš šios srities specialistų. Anksčiau stengdavausi pati save apginti, tačiau dabar su tuo jau susitaikiau ir, manau, kad visiems vietos pasaulyje užteks. Tie kurie naudoja pakenkimus, rodo savo neprofesionalumą.
O jeigu jūs iš žmogaus nuotraukos pamatote, kad jo laukia kokia nors nelaimė arba net mirtis, ar tokiais atvejais pasakote tai jam?
Nei viena save gerbianti specialistė neturi teisės to sakyti ir gadinti žmogaus gyvenimą. Visada perspėju apie ligas ir negalavimus, ko reikėtų saugotis ar vengti. Taip pat, ar teks dalyvauti laidotuvėse, bet kieno – nesakau. Būna šalia manęs sėdi žmogus ir man pradeda skaudėti kokią vietą. Iš karto paklausiu, ar neturi jis sveikatos problemų. Kartais tokios problemos būna iš nervų, nes žmogus daug gyvenime patyręs.
Kartais matau mirtį ar, pavyzdžiui, nelaimingą avariją – tokiais atvejais kiekvienas žmogus savo likimą gali koreguoti. Sunkiausia išvengti mirties, ją apgauti labai sunku.
Bet ne dėl to žmonės kreipiasi, jie nori mano patarimų. Dažniausiai jie kreipiasi dėl įvairiausių nužiūrėjimų, prakeiksmų.
Ne visi žmonės tiki nužiūrėjimais. Tuomet kaip galima jį pajausti?
Visų pirma, žmogus tampa zombiu. Viskas prasideda nebesisekti – nesiseka meilė, su vyru ar žmona gresia skyrybos, blokuojami piniginiai srautai. Vėliau pradeda šlubuoti sveikata, išlenda ligos ir negalavimai, buitinės nelaimės.
Tačiau patys žmonės sau dažnai užsideda negatyvą, nes daugeliui gyvenimas yra sunkus ir jie pasiduoda tiems sunkumams. Vieni bando ir kovoja, o kiti pasiduoda, taip nesėkmės nesitraukia ir toliau juos persekioja.
Tikriausiai sutiksite, kad dažnai kiti galvoja, jog tokių mistinių sugebėjimų turintys parapsichologai galbūt lengviau susikuria savo laimę: juk jie gali numatyti ateitį, pajausti blogus ir gerus žmones. Kaip manote, ar tokie kaip jūs yra laimingesni?
Iš tiesų, dauguma mane laiko ragana. Bet aš tokia nesu. (juokiasi) Raganiai ir raganos dažniausiai neturi asmeninės laimės – jie lieka vieniši – viską paaukoja darbui. Jie dirba ir su piktosiomis dvasiomis, atlieka juodosios magijos ritualus.
Aš pati prie savęs jokių magijų nenaudoju, tik apsaugas, kad magiškai manęs neveiktų blogi žmonės. Nemanau, kad geriau sekasi tokiems žmonėms, kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis.
Jums patinka jūsų darbas?
Mano darbas yra kartu ir mano hobis. Tačiau tai labai sunkus darbas. Kiekvienas žmogus skirtingas, jo energetika skirtinga. Su vienu galiu džiaugtis, su kitu verkti. Būna ir sveikata sušlubuoja, nes atliekant tam tikras apeigas prarandu daug energijos.
Kartais būna dirbu ir naktimis, nes klientų iš tiesų daug, o aš esu dviejų mergaičių mama. Tai ganėtinai sunkus kelias, bet kol man tai patinka, kol galiu padėti žmonėms, tol mane tai tenkina. Mane traukia tai, kas dar nėra pilnai atrasta. Tai, kas aukščiau mūsų, jaučiu trauką ir didžiulį norą užmegzti tinkamą kontaktą su mirusiaisiais, o ypač, kai man visi sako, jog esu mediumė, tik dar reikia tobulėjimo, kad galėčiau tai sąmoningai kontroliuoti.
O kokia jūs esate pati – jau anksčiau minėtų sugebėjimų?
Aš esu drąsus žmogus, bet labai išranki žmonėms, su kuriais norėčiau bendrauti ir kuriems esu pasirengusi atsiverti. Labai gerai perprantu kitus žmones ir tai viena iš priežasčių, kodėl aš neypatingai gerai sutariu su aplinkiniais. Mano geriausias charakterio bruožas – pasitikėjimas. Nepriklausomai nuo to, kas vyksta, ir ką kalba žmonės, visada tikiu savimi.
***
Primename, kad šiame straipsnyje pateikta informacija nėra paremta moksliniais tyrimais ir redakcija neprisiima atsakomybės už pašnekovės išsakytas mintis.
