• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar esame pasirengę priimti užsieniečius į darbo rinką ir bendruomenę kaip savo visuomenės narius? Tai pagrindinis klausimas, į kurį atsakymo šiandien darbo grupėse ieškojo konferencijoje „Migracija ir integracija – tendencijos ir (ar) galimybės?“ dalyvavę verslo organizacijų, profesinių sąjungų, ministerijų, savivaldybių, darbo biržų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovai. Pasak diskusiją, skirtą tolerancijai, moderavusio atlikėjo Jurgio Didžiulio, tolerancija – tik pirmas žingsnis į bendrystę.

Ar esame pasirengę priimti užsieniečius į darbo rinką ir bendruomenę kaip savo visuomenės narius? Tai pagrindinis klausimas, į kurį atsakymo šiandien darbo grupėse ieškojo konferencijoje „Migracija ir integracija – tendencijos ir (ar) galimybės?“ dalyvavę verslo organizacijų, profesinių sąjungų, ministerijų, savivaldybių, darbo biržų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovai. Pasak diskusiją, skirtą tolerancijai, moderavusio atlikėjo Jurgio Didžiulio, tolerancija – tik pirmas žingsnis į bendrystę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vien tolerancija jokių problemų neišspręs. Tai pirmas žingsnis, kurį turi sekti priėmimas, vedantis į supratingumą. Tuomet ir atvykę žmonės norės mus priimti ir suprasti. Tik tada galėsime gyventi, dirbti, kurti visi kartu – priimdami ir suprasdami vienas kitą. Kviečiu kiekvieną pradėti nuo savęs, nuo savo požiūrio keitimo “, - sako jis.

REKLAMA

Šiandien taip pat pristatyta Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto 2014 m. atlikta visuomenės nuostatų apklausa. Kaip rodo apklausos rezultatai, Lietuvos gyventojai nėra nusiteikę prieš atvykėlių atvykimą, tačiau turi būti sąlygos ir galimybės jiems dirbti ir integruotis.

REKLAMA
REKLAMA

Į Lietuvą per dvejus ateinančius metus numatoma perkelti ir į Lietuvos visuomenę integruoti daugiau nei tūkstantį žmonių – iš pabėgėlių stovyklų, esančių Italijoje bei Graikijoje, bei Irako pabėgėlių iš Turkijos.

Kaip priimsime atvykusius žmones? Ar bus galimybių jiems užsidirbti pragyvenimui, išlaikyti savo šeimas? Ar ugdymo įstaigos pasirengusios priimti vaikus, kurie nemoka lietuvių kalbos? Ar šiems asmenims bus suteiktos reikalingos sveikatos paslaugos? Kaip mūsų visuomenė ir patys perkeliami trečiųjų šalių piliečiai yra pasirengę priimti bei suprasti vieni kitus? Šie ir kiti klausimai analizuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje konferencijoje „Migracija ir integracija – tendencijos ir (ar) galimybės?“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva jau turi patirties integruojant trečiųjų šalių piliečius. 2007–2013 m. laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis įgyvendino Europos pabėgėlių fondo (EPF) ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (EIF) programas. Šių programų pagalba mūsų šalyje buvo kuriama ir tobulinama prieglobsčio prašytojų sistema, gerinamos prieglobstį gavusių ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygos.

Per vykdomus projektus daugiau kaip 10 tūkstančiai trečiųjų šalių piliečių galėjo susipažinti su Lietuva, jos kultūra, mokytis lietuvių kalbos, įgyti profesinių kompetencijų ir pradėti naują gyvenimą. Pradėti darbai bus tęsiami ir pradėjus įgyvendinti naują 2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) programą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų