Todėl sausio 24 d. „Rise Vilnius“ renginių salėje atlikėjas nusprendė savo naujo formato pasirodymą pristatyti platesnei auditorijai. „From Spectate to Participate“ yra autorinis Jurgio Didžiulio pasirodymas, kuriame meistriškai susijungia atlikėjo aistra muzikai ir visuomenėje vykstantiems reiškiniams.
Kuo šįkart esi pasiruošęs nustebinti publiką? Kuo ši programa išsiskiria iš tavo buvusių pasirodymų ir koncertų?
Didžiausias skirtumas yra tai, kad „From Spectate to Participate“ nėra nei pasirodymas, nei koncertas. Tai ir ne „Stand-up“ komedija, o visų šitų elementų sintezė. Kurdamas šitą formatą, pasidaviau likimui ir natūraliam procesui – supratau, kad maišyti muziką su prasmingais monologais man gerai sekasi. Tikiuosi, kad visi atėję sakys WTF? Kas tai buvo? Kaip gerai! Noriu dar.
Kaip ir kodėl gimė mintis savo pasirodymus perkelti į kitą lygmenį?
Į šį naują formatą mane visai atsitiktinai nuvedė likimas. Kažkas iš draugų pasiūlė kurti muzikinius mokymus, ir aš pamačiau, kad tokiam dalykui yra rinka. Poreikis yra didžiulis, o bet to, man toks formatas žiauriai patinka. Galiu nevaržomai patenkinti savo aistrą muzikai ir visuomeniniams reiškiniams, tuo pačiu tyrinėdamas naujas galimybes. Atsiveria neaprėpiamas veikimo laukas, su nesibaigiančia laisve kurti, mokyti ir mokytis, bendrauti, improvizuoti, muzikuoti ir įkvėpti kitus.
Kur ieškojai įkvėpimo ir kiek laiko užtruko pasiruošimas „From Spectate to Participate“ programai?
Įkvėpimo aš neieškau, o semiuosi jo iš gyvenimo. Filtruoju temas pagal aktualumą, prasmę ir vertinu, ar žmogus sugebėtų su tuo susitapatinti ir pasijuokti. Ar tai yra įdomu ir parsminga? Per pastaruosius trejus metus įvaldžiau gebėjimą reaguoti į susirinkusią publiką ypač jautriai, todėl kiekvieną kartą savo programą vystau atsižvelgdamas į publikos reakciją. Turiu sukaupęs pakankamai medžiagos, kad galėčiau scenoje jaustis laisvai ir publikai pateikti tiksliai tai, ko reikia. Didelės įtakos šiai programai turėjo pasiruošimas TEDx renginiams. Rašai mintis, tada jas koreguoji, išdistiliuoji, trumpini, skrodi, amputuoji... Daug repetuoji, o tada viską pamiršti ir pasiduodi tėkmei. Svarbiausia yra mokėti užmegzti ryšį su auditorija, o ne mintinai ir aklai jai skaityti iš scenarijaus. Tai, ką esu paruošęs sausio 24 d. programoje, yra ne tik viso TEDx ciklo, bet ir jau beveik trejų metų darbo patirties su įvairiausiomis organizacijomis kulminacija. Savotiškas „best-of-the-best“.
Tavo programoje yra nemažai komedijos elementų. Ar nori tapti dar ir komiku?
Supratau, kad komediantai šiais laikais yra vieninteliai, kurie gali pasakyti absoliučią tiesą. Kai žmonės juokiasi, tavo įžvalgos gali būti gerokai aštresnės, nes niekas nežino, ar kalbi rimtai, ar tik juokauji. Gali durti nesužeisdamas. O vien tik sausa analize ir teorija žmogaus dėmesio ilgai neišlaikysi.
Dabar paplitęs moralės ir dorovės karžygių fenomenas – vieni kitus užsipuola supaprastintomis tiesomis, poliarizuoja visuomenę ir pabrėžia prasčiausius mūsų kaip žmonijos aspektus. Humoras padeda įgelti taip, kad žmonės susimastytų, o ne susiskirstytų į skirtingas barikadų puses (ar į follower’ių gretas).
Ar gali palyginti Lietuvos ir kitų šalių publiką? Ar skiriasi lūkesčiai atlikėjui ir publikos įsitraukimas į veiksmą scenoje?
Galiu pasakyti, kad visur yra visokių žmonių. Tiesiog šiemet turėjau daugiau progų pakeliauti ir įgyvendinti įdomesnius sumanymus – „TEDxStockholm“, „TEDxBlackRockCity“ („Burning Man“ festivalis JAV), „Google“ būstinė Dubline, „European Rainbow Gathering“. Bendraudamas su progresyviais žmonėmis supratau, kad principai ir temos, apie kurias man patinka kalbėti, yra globalios, o kalbėdamas anglų kalba aš galiu pasiekti gerokai platesnę auditoriją. Kaip parodė mano kelionių patirtis – galiu laisvai bendrauti su globalia bendruomene. Su „From Spectate To Participate“ sumanymu, kuris, beje, gimė „TEDxVilnius“, nusprendžiau neapsiriboti vien Lietuva. Kas mūsų žemėje supras – tas supras, kam nereikia – tebūnie nereikia. Kai man draugas pasakė, kad tai, ką darau, yra tik paistalai, aš jam atsakiau labai paprastai: „Vieno žmogaus mėšlas yra kito žmogaus trąšos. Ir atvirkščiai.“
Viskas priklauso nuo „dirvos“ – negali pykti, jeigu protas nepasiruošęs duoti derliaus. Šįkart matau aiškų kelią dirbti globaliai ir noriu tai daryti.
Dažnai skaitai pranešimus įvairioms organizacijoms. Kas tau labiau patinka – kalbėti ir edukuoti savo publiką, ar vis dėlto dainuoti ir linksminti susirinkusius žmones?
Man patinka jausti prasmę savo veiksmuose. Jaučiu didelį pasitenkinimą, kai darau tai, kas kelia šypsenas, bet kartu gali ir žmogaus smegenis pakutenti, ir jį įkvėpti. Vien dainuoti ir linksminti rėžia širdį banalumu, o nusiteikti pernelyg rimtai veda prie sauso, sureikšminto nuobodumo. Mano dovana yra gebėti natūraliai daryti ir vieną, ir kitą vienu metu. Linksminti su mintimi – štai kada jaučiuosi laimingas. Darydamas poveikį, galiu augti pats – kaip atlikėjas ir kaip žmogus.
Esi žinomas ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip aktyvus visuomenės veikėjas. Kokios visuomeninės temos tau rūpi labiausiai?
Impotencija yra didžiausia mūsų žmonijos problema. Ir aš nekalbu apie lytinius santykius. Kalbu apie visuomeninę impotenciją arba buitinį pasyvumą – pasidavėm ir pamiršom kovoti už tai, kas mums yra svarbu, mėgautis gyvenimu, ieškoti prasmės savo veiksmuose ir kasdienybėje, o ne šiaip susitaikyti. Mes visi per jauni, kad būtume tokie pasenę – tokie saugūs, bailūs, nuobodūs, ir konformistiniai. „From Spectate To Participate“ yra apie tai, kaip virtom savo gyvenimo žiūrovais, ir kaip iš naujo per FUN! galime grįžti į dalyvio rolę.
