Apskričių administracijų gyvavimui sparčiai artėjant prie pabaigos susirūpinta, jog likvidavus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nelieka už kranto zonos planavimą bei valdymą atsakingos institucijos.
Už jūrinės politikos įgyvendinimą, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros administravimą atsakingų valstybinių institucijų Lietuvoje šiuo metu apskritai nėra.
Tokias problemas diskusijoje su šalies valdžios bei apskrities savivaldybių atstovais įvardijo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai.
"KAVA iki šiol sėkmingai įgyvendino pajūrio juostos tvarkymo programą. Kaip bus toliau?" - klausė instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.
Anot mokslininkų, visa tai disonuoja su naująja integruota Europos Sąjungos jūrine politika.
"Lietuvoje labai prastai tvarkomasi su jūriniais reikalais, - antrino ir Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas. - 20 mlrd. litų - tokie pinigai ateina, tik sudarykite teisinę bazę, padarykite vieno langelio principą ir leiskite statyti vėjo malūnus jūroje. Čia - didžiulės galimybės išbristi iš krizės, bet žmonės Vilniuje, Seime nelabai tai supranta."
Pasak instituto mokslininkų, išeitis galėtų būti naujos institucijos, koordinuojančios jūrinius ir kranto reikalus, steigimas. Išradinėti dviračio kuriant institucijos modelį nebūtina - galima pasinaudoti kaimyninių šalių patirtimi, ypač geriausiai Baltijos jūroje besitvarkančių Vokietijos bei Lenkijos.
Pasak Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, šio klausimo aptarimas bus inicijuojamas Seime.
Giedrė NORVILAITĖ
